Aktualijos

Specialiosios pedagoginės pagalbos^[1], grindžiamos specialiosios pedagogikos ir logopedijos mokslais bei žmogaus teisėmis grįsta įtraukties švietime (angl. inclusive education) teorine metodologine nuostata^[2], poreikis dar labiau auga LR Seimui priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus^[3]. Švietimo įstatymo pakeitimai naikina diskriminuojančias teisines nuostatas, kurios galutinai turėtų įsigalioti 2024 m. rugsėjo 1 d., bei kliūtis specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turintiems vaikams lankyti artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą ir gauti kokybišką ugdymą bei reikiamą švietimo pagalbą. Dėl to numatyta išplėsti pagalbos sistemą mokyklose. Šiame reikšmingos švietimo reformos įgyvendinimo kontekste labai aktualus tampa specialistų rengimo ir parengtumo aspektas.

Specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjų poreikį atskleidė kiek anksčiau atlikta Lietuvos konteksto analizė. Statistikos departamento duomenimis, 2018–2019 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 35 711 mokinių, turinčių SUP (į šį skaičių nepateko mokiniai, besimokantys specialųjį ugdymą teikiančiose mokyklose, kuriose ugdomi mokiniai, turintys labai didelių ir / arba didelių SUP, susijusių su įvairiomis negaliomis)^[4],^[5]. Vaikų, turinčių SUP, santykinis skaičius visų besimokančiųjų atžvilgiu, per pastaruosius penkerius metus, tolygiai auga: mokinių, kuriems nustatyti SUP, 2016 m. buvo 11,7 proc., 2017 m. – 11,9 proc., 2018 m. – 12,5 proc. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatyti SUP, 2016 m. buvo 15,7 proc., 2017 m. – 17,5 proc., 2018 m. – 19,9 proc. Švietimo būklės apžvalgoje (2019)^[6] nurodyta, jog „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis švietimo įstaigose rodo ne tik įtraukiojo ugdymo mastus, bet ir švietimo prieinamumo bei paramos užtikrinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims lygį. SUP turinčių vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose daugėja <…>“ (Švietimo būklės apžvalga 2019, p. 21).

Ypatingą susirūpinimą kelia vaikų, turinčių negalių, ugdymo bendrojo ugdymo mokykloje tendencijos, kol kas konfrontuojančios su tarptautinėmis įtraukiojo ugdymo (angl. inclusive education) nuostatomis ir tendencijomis. LR statistikos departamento duomenimis^[7], bendrojo ugdymo mokyklose mažėja mokinių, turinčių negalių, skaičius – 2015 m. m. tokių mokinių buvo 4 407, o 2018–2019 m. – 3 870. Akivaizdu, kad, nepaisant įtraukties švietime siekių, negalių turintys vaikai vis dažniau patenka į specialiąsias mokyklas ar klases. 2014–2015 m. m. jose mokėsi 915 negalią turinčių mokinių, 2018–2019 m. m. – 979 (bendras mokinių skaičius specialiosiose mokyklose ar klasėse taip pat didėja). 2016 m. atliktas tyrimas^[8] rodo, kad, jei būtų užtikrinamas kokybiškas įtraukusis ugdymas, dauguma tėvų, kurių vaikai dabar mokosi specialiosiose mokyklose, rinktųsi bendrąsias mokyklas ir ten ugdytų vaikus. Viena įtraukiojo ugdymo prielaidų – prieinama kokybiška specialioji pedagoginė pagalba mokykloje, užtikrinti reikiamą paramą ne tik vaikui, bet ir jo šeimai bei mokytojams ir leisti vaikui ugdytis kartu su bendraamžiais bendrojo ugdymo mokykloje.

Pastebima nerimą kelianti tendencija, jog, didėjant pagalbos poreikiui ir SUP turinčių mokinių skaičiui (bendrojo ugdymo mokyklose ugdomų SUP turinčių mokinių skaičius didėjo nuo 34 596 mokinių 2014–2015 m. m. iki 35 711 2018–2019 m. m., o 2019–2020 m. m. iki 37 600 mokinių^[9]) logopedų ir specialiųjų pedagogų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mažėja: Statistikos departamento duomenimis^[10], 2014–2015 m. m. mokyklose dirbo 485 logopedai ir 472 specialieji pedagogai, 2018–2019 m. m. – 451 logopedas ir 456 specialieji pedagogai.

Specialiąją pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų poreikis iki šiol labai didelis visuose šalies regionuose. Specialiųjų pedagogų trūksta 20 savivaldybių (2017 m.)^[11]. „Mokyklose negerėja švietimo pagalbos prieinamumas, o SUP turintiems mokiniams reikalingos pagalbos prieinamumas netgi mažėja – 2012 m. šimtui SUP turinčių mokinių teko 3 pagalbos mokiniui specialistai, 2016 m. – 2,7“^[12]. 2018 m. švietimo būklės apžvalgoje^[13] teigiama, kad 2017 m. 9 proc. bendrojo ugdymo mokyklų neturėjo nė vieno pagalbos mokiniui specialisto^[14]. 2018–2019 m. m. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys rodo, jog specialiojo pedagogo / logopedo neturėjo 28 proc. šalies mokyklų. Pagalbos mokiniui specialistų stoka iš didžiųjų miestų ypač išsiskiria Vilniaus miestas (44 proc. mokyklų neturėjo specialiojo pedagogo / logopedo), o Kauno ir Klaipėdos miestuose atitinkamai 35 proc. ir 37 proc. mokyklų neturėjo minėtų specialistų. Anykščių r. sav., Šalčininkų r. sav., Varėnos r. sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Kupiškio r. sav., Pagėgių sav., Skuodo r. sav. specialiojo pedagogo (logopedo) neturi 40–50 proc. mokyklų. 2017 m. bendrojo ugdymo mokyklose 100-ui mokinių teko vidutiniškai 0,7 pagalbos mokiniui specialisto (mieste – 0,6; kaime – 1). Nuo 2014 m. iki 2017 m. dviejuose trečdaliuose šalies savivaldybių švietimo pagalbos prieinamumas mokiniams pagerėjo, labiausiai – Klaipėdos r., Kazlų Rūdos ir Kupiškio r. savivaldybėse. Tačiau skaičiuojant šalies mastu, 100-ui mokinių tenkančių pagalbos mokiniui specialistų skaičius, per šį laikotarpį, nepasikeitė^[15].

Statistika rodo, kad Lietuvos mokyklose labai trūksta specialistų, pasirengusių teikti pagalbą klausos ar regos negalią turintiems mokiniams bei juos ugdantiems pedagogams. ŠVIS duomenimis, 2018–2019 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 4 849 mokiniai, turintys didelių ir 117 – labai didelių SUP. Tarp jų – 652 turintys kompleksinę negalią, 349 – turintys įvairių regėjimo ar klausos sutrikimų, aklumą ar kurtumą^[16]. Švietimo valdymo sistemos duomenimis, 2019–2020 m. m. Lietuvos mokyklose (tiek bendrojo ugdymo, tiek skirtose SUP turintiems mokiniams) dirbo 27 atestuoti surdopedagogai ir 28 tiflopedagogai. Svarbu tai, kad net 19 iš 28 atestuotų tiflopedagogų dirba Vilniaus mieste, 8 – Kauno mieste, 1 – Utenoje. Tai reiškia, kad kituose miestuose ir regionuose šių specialistų pagalba beveik neprieinama. Ne geresnė atestuotų surdopedagogų situacija ir Vilniuje, čia dirba 4, Kaune – 10, Panevėžyje – 6, Klaipėdoje – 5, Mažeikiuose – 1, Telšiuose – 1 pedagogas^[17]. Didžioji dalis šių specialistų sutelkta specialiojo ugdymo centruose (pvz., Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, kuris yra išteklių centras ne tik Vilniaus miestui ar rajonui), tačiau įtraukiojo ugdymo plėtra reikalauja tinkamo specialistų pasirengimo ugdyti įvairių ugdymosi poreikių bei negalių turinčius vaikus, konsultuoti tėvus ir bendrojo ugdymo mokyklos mokytojus bei užtikrinti pagalbos mokiniui prieinamumą ir kokybę visose ugdymo įstaigose. Bendrojo ugdymo mokyklose 2018–2019 m. m. dirbo 17 surdopedagogų (tik 7 iš jų jaunesni nei 50 metų) ir 7 tiflopedagogai (dauguma jų – vyresni nei 50 metų)^[18].

Sudėtinga specialistų situacija, kurie būtų pasirengę teikti kvalifikuotą pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro ir / ar elgesio, emocijų sutrikimų. Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičius didėja visame pasaulyje, Lietuvoje ši tendencija – akivaizdi. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vykdomos visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį, autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčių asmenų skaičius daugumoje šalių išaugo iki 10 kartų^[19]. Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių mokinių dalis taip pat nuosekliai didėja nuo 0,98 proc. 2015–2016 m. m. iki 1,28 proc. 2018–2019 m. m. Autizmo spektro ir / ar elgesio ir emocijų sutrikimai neretai yra kompleksinio sutrikimo dalis. Kiek Lietuvoje iš viso yra mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą (panašiai kaip ir klausos ar regos negalią), rasti tikslių duomenų nepavyko, nes dalis šių sutrikimų statistikoje patenka į kompleksinės negalios kategoriją. Situacijos analizė rodo, kad šalyje labai trūksta specialiųjų pedagogų ir logopedų, tinkamai pasirengusių tenkinti autizmo spektro ir / ar elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo poreikius.

Akivaizdu, kad būtų patenkintas didėjantis specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų poreikis ir užtikrintas specialistų įgyjamų kompetencijų įvairiapusiškumas ir specifiškumas, svarbu atnaujinti specialistų rengimo filosofiją, modelį bei įsivyravusią praktiką, sutelkti reikiamus akademinio personalo ir infrastruktūros bei praktikų atlikimo išteklius, padidinti specialiosios pedagoginės pagalbos studijų geografinį prieinamumą.

Nuo 2020 m. specialiosios pedagogikos, logopedijos studijos prieinamos ne tik Lietuvos šiaurės-vakarų regionui, bet ir pietų-rytų regionui. Specialiosios pedagoginės pagalbos bei su ja susijusiose srityse dirbančių šalies bei užsienio aukšto lygio mokslininkų sutelkimas Vytauto Didžiojo universitete, sudarė galimybę sukurti pažangią specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programą, grįstą nacionaliniu mastu būtinų specialistų rengimu ir specializacijų (autizmo spektro ir / ar elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo, klausos ar regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo) lanksčiu pasirinkimo modeliu jau pirmojoje studijų pakopoje.

Tikėtina, kad didelis specialiųjų pedagogų ir logopedų su įvairiomis siūlomomis specializacijomis poreikis bei studijų pasirinkimo galimybių įvairovė didins susidomėjimą specialiosios pedagoginės pagalbos studijomis, o būsimiems specialistams sudarys galimybę kokybiškai pasirengti atsinaujinančiam Lietuvos švietimui.

—————————————

[1] Specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjai – specialieji pedagogai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir logopedai: LR švietimo ir mokslo ministro 2017 08 30 įsak. Nr. V-657. Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos aprašas; 8 punktas.

[2] A Human Rights-Based Approach to Education. United Nations Children’s Fund/ United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, 2007.

[3] Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1480/asr).

[4] LR statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/).

[5] Lietuvos švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2019–2020 m. m. specialiuosius ugdymosi poreikius turi 37 600 mokinių, iš jų 32 600 mokosi bendrosios paskirties ugdymo įstaigose.

[6] Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo būklės apžvalga 2019.

[7] LR statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/).

[8] Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Ugdymo ir švietimo pagalbos kokybės specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose tyrimas, 2016 (https://www.smm.lt/uploads/documents/Svietimo_bukles_tyrimai/2017 02 27).

[9] Lietuvos švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys.

[10] LR statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/).

[11] Duomenų šaltinis: Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Profesijų žemėlapis: Profesijų pogrupio „Specialiųjų poreikių vaikų mokytojų pasiūla / paklausa šalyje“ (http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/Profesiju_zemelapis.aspx) // Žiūrėta 2017-09-22.

[12] Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2017. Mokytojas (p. 9). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

[13] Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. LR ŠMM, 2018.

[14] Ten pat.

[15] Ten pat.

[16] Švietimo valdymo informacinės sistema (ŠVIS). Preliminarūs 2018–20219 m. m. Bendrojo ugdymo duomenys (http://svisold.emokykla.lt/lt/index/a_view/47).

[17] Ten pat.

[18] Lietuvos švietimas skaičiais 2018: bendrasis ugdymas. LR švietimo ir mokslo ministerija, ITC. Prieiga saitynu http://www.svis.smm.lt/.

[19] Autizmo sutrikimų turinčių vaikų situacija ir įtraukties į švietimo sistemą galimybės. Analizė, 2016. Prieiga saitynu pazangosprojektai.lt/ass-tyrimas.html.

Straipsnio autorė
Stefanija Ališauskienė
Vytauto Didžiojo universiteto
Edukologijos tyrimų instituto
vyriausioji mokslo darbuotoja, profesorė.