2023 06 06
90 projekto „Kokybės krepšelis“ II etapo mokyklų 2023 m. gegužės 15 – birželio 6 dienomis dalyvavo informaciniuose metodiniuose renginiuose „MOKYKLOS VEIKLOS TOBULINIMO ĮGYVENDINIMAS. Baigiamieji darbai ir pažanga“, kuriuose dalinosi projekto sėkmės istorijomis, diskutavo projekto įgyvendinimo, jo rezultatų apibendrinimo, galutinių ataskaitų rengimo klausimais.
Diskutuojant apie mokyklų veiklos tobulinimo planų II metų įgyvendinimo specifiką, buvo gvildenami klausimai:
Renginių metu mokyklų atstovai pasidalino MVTP įgyvendinimo patirtimi, pristatydami projekto įgyvendinimo sėkmės istorijas, įvardindami labiausiai pasiteisinusių mokyklos veiklų tęstinumo perspektyvas.
Projekto metodininkė Asta Žukauskienė, remdamasi I etapo mokyklų patirtimi bei apibendrindama II etapo mokyklų išsakytas mintis, su dalyviais pasidalino įžvalgomis apie projekto veiklų tęstinumo galimybes. Aušra Liubinienė, projekto „Kokybės krepšelis“ vadovė, apžvelgė galutinės veiklos tobulinimo įgyvendinimo ataskaitos parengimo aspektus, supažindino su veiklos tobulinimo įgyvendinimo rezultatų apibendrinimo rekomendacijomis.
Renginius moderavo projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkai.
2023 05 31
2023 m. gegužės 11 d. vyko nuotolinė viešoji konsultacija „Mokyklų veiklos planavimas, įsivertinimas, tobulinimas ir pažanga“, kurią organizavo Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyrius kartu su projektu „Kokybės krepšelis“. Konsultacijos tikslas – stiprinti bendrojo ugdymo mokyklų planavimo ir veiklos kokybės įsivertinimo procesus.
Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė Albina Vilimienė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja. Su bendrojo ugdymo mokyklų veiklos planavimo ir planų įgyvendinimo praktiniais aspektais bei galimybėmis pasinaudoti gerosiomis patirtimis planuojant tobulintinas veiklas supažindino Aušra Liubinienė, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ vadovė. Kristina Rūta Dzeventlauskienė, projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkė, pristatė mokyklų patirtis atliekant kasmetinį veiklos įsivertinimą, išryškėjusias analizuojant 30-ties projekto mokyklų veiklos įsivertinimo ataskaitas. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir pažangą apžvelgė projekto mokyklų atstovės Valentina Čeponienė, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė, Jolita Mianikienė, Vilniaus Radvilų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, ir Reda Bardauskienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja, remdamasi atvejų analize kalbėjo apie bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo veiksmingumą.
Nuorodoje po tekstu rasite ir Jelizavetos Tumlovskajos, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkės pranešimą „Mokyklos įsivertinimas kaip veiklos tyrimas: prasmingų pokyčių link“.
Renginio pabaigoje vyko diskusija, buvo atsakyta į dalyvių klausimus. Renginį apibendrino jį moderavusi Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė.
Konsultacijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia >>>.
Pranešimus rasite čia >>>.
2023 05 03
59 šalies savivaldybių, projekto „Kokybės krepšelis“ partnerių, atstovai 2023 m. balandžio 25-27 dienomis buvo pakviesti į informacinį metodinį renginį „MOKYKLOS VEIKLOS ĮSIVERTINIMAS – VARDAN AUKŠTESNĖS MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS“ tikslu plėtoti savivaldybių švietimo padalinių specialistų kompetenciją mokyklos veiklos įsivertinimo klausimais.
Projekto vadovė Aušra Liubinienė, pasveikinusi renginio dalyvius, trumpai apžvelgė projekto uždavinius bei pažangos matavimo aspektus, supažindino su renginio programa.
Pranešimą „Mokyklos veiklos įsivertinimas – vadybinės veiklos kokybės dalis. Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos įsivertinimo veiksmingumo analizė (iš išorinio vertinimo ataskaitų)“ skaitė NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė.
Su mokyklų patirtimis atliekant kasmetinį veiklos įsivertinimą, kurios išryškėjo rengiant projekto sąlygose numatytas veiklos kokybės įsivertinimo ataskaitas, supažindino projekto metodininkė Kristina Dzeventlauskienė.
Gerąją savivaldybių praktiką naudojant apibendrintus mokyklų veiklos įsivertinimo duomenis bei savivaldybių švietimo padalinių specialistų apklausos, vykdytos metų pradžioje, duomenis pristatė projekto metodininkė Monika Bilotienė. Ji patarė dalyviams, kaip padėti mokykloms atliekant įsivertinimą, akcentavo, kokie mokyklos veiklos įsivertinimo duomenys yra (gali būti) svarbūs švietimo padaliniui.
Renginio pabaigoje dalyviai pasidalino mintimis, kiek naudinga buvo dalyvauti renginyje, ką naujo sužinojo, ką galės pritaikyti praktikoje.
Renginį moderavo Monika Bilotienė, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkė.
2023 01 26
2023 m. sausio 19 d., 26 d. vyko 8 akad. val. informaciniai metodiniai renginiai „Pasirengimas teminiam išoriniam vertinimui“, kuriuose dalyvavo apie 160 išorės vertintojų, besirengiančių vertinti projekto II etapo mokyklų pasiektą veiklos tobulinimo pažangą.
Projekto „Kokybės krepšelis“ vadovė Aušra Liubinienė, pasveikinusi renginio dalyvius, apžvelgė projekto veiklų aktualijas, pasidalijo informacija apie II-jo etapo MVTP rengimo principus, terminus, specifiką, MVTP įgyvendinimo stebėsenos aspektus bei inicijuotus pokyčius, prielaidas pažangos matavimui, pagrindinius skirtumus dėl atnaujinto Kokybės krepšelio aprašo nuostatų.
Mokyklų teminio vertinimo organizacinius aspektus, teminio vertinimo tikslą, rodiklius, objektą su renginio dalyviais aptarė Snieguole Vaičekauskiene, NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus vedėja.
Vertinimo ataskaitos struktūra ir turinys išanalizuoti kartu su Snieguole Vaičekauskiene ir jos vadovaujamo NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus metodininkais Skaidre Pavlovskaja bei Linu Jašinausku.
Teorinę paskaitą išorės vertintojams skaitė doc. dr. Jūratė Valuckienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija). Paskaitos metu buvo gvildenami mokinių pasiekimų gerinimo veiksniai, veiksmingos mokyklos bruožai, kokybės siekimo/užtikrinimo būdai.
Renginių pabaigoje vyko diskusija, buvo atsakoma į dalyvių klausimus. Renginius moderavo ir veiklą renginių metu apibendrino Snieguolė Vaičekauskienė, Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus vedėja.
2022 12 14
2022 m. lapkričio 22, 23 d. šalies savivaldybių, projekto partnerių, atstovai, kuruojantys projektą „Kokybės krepšelis“, buvo pakviesti į informacinį metodinį renginį, kurio tikslas – pristatyti ir aptarti I etapo mokyklų veiklos tobulinimo planų įgyvendinimo rezultatus.
Mokyklų, įgyvendinusių veiklos tobulinimo planus 2019/2020-2020/2021 m. m., rezultatus ir pažangą apžvelgė projekto metodininkė Kristina Rūta Dzeventlauskienė. Mokyklų, įgyvendinusių veiklos tobulinimo planus 2020/2021-2021/2022 m. m, rezultatus pristatė projekto metodininkė Monika Bilotienė.
Nagrinėjant temą „Mokyklų pažanga projekte“ su preliminariomis išorinio vertinimo išvadomis dalyvius supažindino Snieguolė Vaičekauskienė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus vedėja.
Su projekto „Kokybės krepšelis“ partnerystės sutarčių įsipareigojimų vykdymo situacija, eiga, reikalavimais renginio dalyvius supažindino Aušra Liubinienė, projekto „Kokybės krepšelis“ vadovė.
Renginį moderavo projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkė Monika Bilotienė.
2022 12 13
2022 m. spalio, lapkričio mėnesį visos 90 II etapo projekto mokyklų rinkosi į informacinius metodinius renginius, kuriuose dalinosi veiklos tobulinimo planų įgyvendinimo patirtimi.
Pagrindinės mokyklų patirties pristatymų kryptys: edukacinių priemonių ir/arba erdvių įveiklinimas ugdymo procese, pagalbos mokiniui mokantis teikimas. Dalis mokyklų pasidalino patirtimi, kaip joms sekasi STEAM ugdymo sistemos taikymas ugdymo procese, STEM ugdymas taikant tarpdalykinių projektų metodą, ugdymo karjerai – STEAM mokslų populiarinimas, patyriminė veikla, patyriminės stovyklos organizavimas, eksperimentais pagrįstas mokymas, ugdymo(si) organizavimas kitaip – „Mokymas(is) be sienų“.
Buvo gvildentos temos: atsakomybė, mokymas(is), bendradarbiavimas, mokymosi pažanga, mokinių aukštesnių gebėjimų ugdymas tikslingai panaudojant konsultacijas, įtraukiojo ugdymo kultūros stiprinimas kiekvieno mokinio individualiai pažangai, personalizuoto ugdymo modelio, taikant projektinės veiklos metodą, įgyvendinimas, savirealizacijos ir saviraiškos poreikių tenkinimas įgalinant bendruomenės narių lyderystę, motyvacijos mokytis skatinimas, gamtamokslinio projektinio ugdymo įgyvendinimas, mąstymo žemėlapių taikymas ugdymo procese, kvalifikacijos tobulinimas bei kolegialus mokymasis.
Renginių metu Aušra Liubinienė, projekto „Kokybės krepšelis“ vadovė, pristatė projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo eigą, dar kartą atkreipė dalyvių dėmesį į projekto veiklų viešinimo reikalavimus.
Apie mokyklos veiklos įsivertinimo reikšmę pažangos matavimui kalbėjo Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė, NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Renginius moderavo projekto „Kokybės krepošelis“ metodininkai.
2022 08 29
2022 m. birželio – rugpjūčio mėn. vyko 6 informaciniai metodiniai renginiai išorės vertintojams „Pakartotinio rizikos vertinimo praktiniai aspektai“, kuriuose dalyvavo apie 160 išorės vertintojų.
Renginių tikslas – tinkamai pasirengti projekto I-jį etapą baigiančių mokyklų pasiektos veiklos tobulinimo pažangos vertinimui.
Sveikindama renginio dalyvius projekto „Kokybės krepšelis“ vadovė Aušra Liubinienė supažindino dalyvius su projekto aktualijomis, I-ajame etape dalyvaujančių mokyklų veikla ir pažanga. Vadovė akcentavo, kad projektu siekiama įdiegti duomenimis grįstą kokybės kultūrą, kad mokyklų veiklos tobulinimas taptų nuolatinis ir nuoseklus. Ji teigė, kad įgyvendintos projekto veiklos yra pagrindas sisteminiam praktiniam kokybės kultūros įgyvendinimui mokyklose.
Mokyklų grupės ir rizikos išorinio vertinimo organizacinius aspektus su renginio dalyviais aptarė Jurga Ilčiukė, projekto „Kokybės krepšelis“ 1.2 veiklos metodininkė.
Apie rizikos veiksnius kalbėjo Dr. Linas Jašinauskas, Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus metodininkas.
Su mokyklų veiklos tobulinimo planų rengimo ir įgyvendinimo aspektais, įgyvendinimo stebėsenos etapo išvadomis supažindino Monika Bilotienė, projekto „Kokybės krepšelis“ 1.3 veiklos metodininkė. Ji priminė, kad pagrindinis projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose, ir pasidalijo įžvalgomis iš pateiktų projekto mokyklų sėkmių istorijų bei projekto metodininkų stebėsenos, vykdytos projekto metu dirbant su mokyklomis ir savivaldybėmis. Nebuvo nė vienos mokyklos, kuri nebūtų projekto metu dariusi pažangos. O ryškiausios mokyklų veiklos įvardintos kaitos sritys (temos) yra šios::
Mokyklų veiklos analizės šaltinių, ataskaitos struktūros ir turinio, rodiklių konvertavimo klausimus išnagrinėjo ir į dalyvių klausimus atsakė Dr. Snieguolė Vaičekauskienė, Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus vedėja.
Renginių metu buvo atliekami praktiniai darbai: simuliacinis vertinimas.
Renginius moderavo Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė, projekto „Kokybės krepšelis“ 1.2 veiklos metodininkė.
2022 05 18
Šių metų balandžio 27-28 ir gegužės 11-12 dienomis vyko metodinis renginys „Mokyklų veiklos tobulinimo planų įgyvendinimas“, skirtas savivaldybių specialistams, kuruojantiems projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimą savivaldybėse. Renginio metu buvo aptartos projekto „Kokybės krepšelis“ I-jo etapo mokyklų veiklos ir jų tvarumas. Pranešimus skaitė projekto vadovė A. Liubinienė, metodininkai G. Kazakevičius, M. Bilotienė, V. Kamenskienė, K. Dzeventlauskienė. Dalyviai išsakė savo įžvalgas ir diskutavo projekto poveikio bei tęstinumo galimybių klausimais.
2022 02 24
Nuo 2022 m. vasario 22 dienos įsibėgėja projekto „Kokybės krepšelis“ gerosios patirties sklaidos renginiai. Visos 180 I etapo mokyklų parengė savo sėkmės istorijas, kuriomis dalinsis vienos su kitomis iki pat kovo mėnesio pabaigos. 130-čiai mokyklų pasirengti „mažosioms konferencijoms“ padėjo konsultantai. Visos mokyklos suskirstytos į grupes po 5 mokyklas, renginio metu jos išklauso pristatymus ir pasidalina savo įžvalgomis, įspūdžiais, mintimis apie galimybes pasimokyti, pritaikyti kolegų patirtį savo veikloje.
2022 02 21
Visos 30 stiprios geros mokyklos požymių raiškos mokyklų vasario mėnesį baigia įgyvendinti planuotas projekto veiklas ir kovo mėnesį rengs Mokyklos veiklos tobulinimo planų įgyvendinimo galutines ataskaitas bei įsivertins rezultatus. Pasitarti tais klausimais mokyklų atstovai kartu su projekto komanda rinkosi vasario 2-3 ir 17-18 dienomis. Renginiuose buvo kalbama apie mokinių pasiekimus projekto mokyklose, planuotus ir neplanuotus rezultatus, ataskaitų rengimą, gerosios patirties sklaidą, projekto tęstinumo galimybes. Pranešimus skaitė Evaldas Bakonis, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas, Aušra Liubinienė, projekto vadovė, Monika Bilotienė, Kristina Dzeventlauskienė, Gražvydas Kazakevičius, projekto metodininkai. Projekto „Kokybės krepšelis“ rezultatų apibendrinimo patirtimi pasidalino Vitalija Dziuričienė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė. Projekto tęstinumo tema savo įžvalgomis pasidalino Vida Bubliauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja, Dalia Brazienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, ir Raimonda Jančauskienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė. Diskutuota darbo grupėse.
2022 01 17
2022 m. sausio 5-12 dienomis virtualioje aplinkoje vyko informacinis renginys „Mokyklos pasirengimas gerosios patirties sklaidos renginiams“, skirtas konsultantams, dirbantiems su 150 projekto mokyklų. Renginyje buvo aptartos mokyklų sėkmės istorijų temos, mokyklų gerosios patirties pristatymo struktūra, konsultacijų mokyklose turinys, eiga ir kt.
2021-11-16
2021 m. lapkričio 11-12 dienomis virtualioje aplinkoje vyko informacinis metodinis renginys „Projekto „Kokybės krepšelis“ mokyklų lygmens rodikliai“, skirtas projektą kuruojantiems savivaldybių darbuotojams. Renginį moderavo Vida Kamenskienė, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkė. Dalyviai gvildeno dvi temas: mokyklų vadovų veiklos vertinimas ir mokinių pasiekimai projekto mokyklose. Pranešimus skaitė Evaldas Bakonis, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas, projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkas. Vyko darbas grupėse. Jo metu dalyviai dalinosi mokyklų vadovų veiklos vertinimo patirtimi ir atliko mokyklos vadovo vertinimo atvejų analizę. Projekto metodininkas Gražvydas Kazakevičius pasiūlė pastarąją temą tęsti kituose susitikimuose, dauguma dalyvių idėjai mokytis kartu pritarė.
2021-08-24
Metodinio renginio 150-ties projeko mokyklų vadovams ir pavaduotojams „Mokyklos veiklos tobulinimo plano įgyvendinimas“, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 24 d., medžiaga:
2021-05-31
Gegužės 21 d. Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje vyko šalies vakarų krašto mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, susitikimas (įrašo nuoroda https://youtu.be/C6PrEoUwwR8). Apie susitikimą skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/simono-daukanto-progimnazijos-sekmes-istorijos/
Respublikinė metodinė konferencija ,,Šiuolaikinio mokymo(si) planavimas ir įsivertinimas“
***
Kvietimas
Respublikinė metodinė konferencija ,,Šiuolaikinio mokymo(si) planavimas ir įsivertinimas“
KONFERENCIJOS TIKSLAS – dalintis gerąja patirtimi apie mokinių įsivertinimą ir mokymo(si) planavimą pamokose, įvairiose ugdomosiose veiklose.
KONFERENCIJOS DALYVIAI – Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono mokyklų mokytojai, kitų respublikos regionų mokytojai.
KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI – Panevėžio Rožyno progimnazija ir Panevėžio švietimo centras.
KONFERENCIJOS LAIKAS IR VIETA – 2021 m. gegužės 14 d. 12.00 val. Microsoft 365 Teams arba Zoom aplinkoje.
Informacija pranešėjams
Konferencija nemokama. Dalyviai gaus Panevėžio švietimo centro pažymas. Registracija https://www.semiplius.lt/
Kilus klausimų, skambinti 8 675 01 080 arba rašyti Ingridai Čepienei el. paštu icepiene@inbox.lt
2021-04-23
Patyriminis, integruotas ugdymas – natūralus procesas, bet ar taikomas daugelyje Lietuvos mokyklų?
Ilgainiui tęsiantis nuotoliniam ugdymui Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos pradinių klasių mokytojai planuodami ugdymo turinį džiaugiasi, kad jau 5 metai iš eilės rengia integruotus metinius teminius planus. Kodėl džiaugiasi ir ką tai duoda?
Pirmiausia mokytojų planuose natūraliai dėliojasi integraciniai dalykų ryšiai, mokytojas mato kiek laiko sutaupoma planavimui ir kiek laiko lieka individualiam mokinio konsultavimui. Tuo tarpu mokomoji medžiaga mokiniui tampa prasminga, vertinga, kai jis ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose, apibendrina, perteikia kitiems; tyrinėja aplinką, kaupia išsamius duomenis, idėjas, faktus, juos grupuoja, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina.
Mokiniai mokytojo padedami jau pirmoje klasėje identifikuoja problemas, ieško jų sprendimų; formuluoja hipotezes, tikrina jų pagrįstumą; daro sprendimus ir juos koreguoja atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes; aiškina, pristato savo darbo rezultatus; vertina užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo sėkmingumą ir t. t. Siekiame, kad ir mokiniai išmoktų, gebėtų suintegruoti dalykų žinias, susiejant teorines ir praktines, jų pačių patikrintas hipotezes.
Taigi integracijos ir patirtinio ugdymo tikslai gimnazijoje yra tokie: subalansuoti mokymosi krūvius, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, apibrėžti ir ugdyti mokinių kompetencijas, įtraukti mokinį į aktyvų mokymąsi, integruojant ugdymo turinį priartinti jį prie gyvenimiškos aplinkos, atsižvelgti į skirtingus mokinių poreikius ir galias, numatyti integravimo ir patyrimines galimybes.
Nuo 2020 m. spalio mėnesio dalyvaudami projekte „Kokybės krepšelis“ parengėme veiklos tobulinimo planą, išskyrėme prioritetus galvodami apie ugdymo turinio realizavimo(-si) praktinę dalį, kurie mokinių įgūdžiai bus svarbiausi ateityje, kurios bazinės žinios privalomos „čia ir dabar“. Nuolat peržiūrime ir mokinių vertinimą, įsivertinimą. O vertinti reikia ne iškaltas žinias, bet kaip išmokome jas pritaikyti skirtinguose kontekstuose, todėl veiklas, mokymosi ir išmokimo procesus dėlioti taip, kad mokiniai jas galėtų taikyti savo realiame gyvenime. Nuolat akcentuoti, kur žinias, įgūdžius ir susiformavusį požiūrį realizuoti: artimoje aplinkoje, namuose, sode, miške, muziejuose, banke, vaistinėse ir mokyklos ar namuose įgyvendinamame projekte ir t. t. Manome, šis patirtinis – integruotas modelis padės gerinti mūsų pradinių klasių ir 5–10 klasių mokinių įvairių mokomųjų dalykų, o ypač gimtosios kalbos, gamtamokslinių, tiksliųjų mokslų, sveikos gyvensenos gebėjimus ir socialines emocines kompetencijas.
Balandžio 13 d. vykusioje respublikinėje konferencijoje „Patyriminio ugdymo patirtys ir atradimai nuotoliniu būdu“ dalinomės patirtimi, kaip pradinių klasių mokytojai vesdami patyriminio ugdymo pamokas akcentuoja ne tik įgyjamas žinias, bet ir įgūdžius (kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas ir kt.) bei požiūrio formavimą (pagarba kitam, pozityvus požiūris į pokyčius, dėmesys, augimas, tobulėjimas ir prasmė kt.). Mes visi dirbame, mokome alfa kartos vaikus, kurie gimę po 2010 metų. Kokie jie?
Šios kartos vaikai:
Kadangi visi pradinių klasių ir dalykinės sistemos mokytojai yra išklausę „Mąstymo žemėlapių“, „Atvirkščios pamokos“ taikymo metodiką ugdymo procese, tai jau nuo pradinio ugdymo yra dėliojami mąstymo mokyklos akcentai: pakeisti dėmesio centrą nuo KO mokome į KAIP mokome, įtvirtinti MĄSTYMĄ mokymo(si) procese, padėti mokiniams išmokti MĄSTYMO IR ELGESIO STARTEGIJŲ, KURIOS PADĖTŲ MOKYTIS. Pradinių klasių mokytojai akcentavo, kad stengiasi su vaikais pasaulį pažinti per tyrinėjimus, aktyvias veiklas, kurios skatina mąstymą, kūrybiškumą, asmenybės atsiskleidimą, savirealizaciją, norą ne tik suprasti, bet ir padėti, patarti, kad ir per nuotolį.
Patirtinio mokymo(si) procese keičiasi ir mokytojo funkcijos: gerokai daugiau dėmesio turime skirti patirties analizei, mąstymui, aptarimui, įvairių ypatumų išryškinimui ir kt., tam, kad taptų patirtinio mokymo(si) veiksniu, mokytojas turi tapti mokymosi pagalbininku, iš patirties ir per patirtį besimokančiojo pavyzdžiu, turi turėti teigiamas nuostatas patirtinio mokymo(si) atžvilgiu, pats tapęs savo veiklą ir patirtį reflektuojančiu ugdymo(si) proceso dalyviu.
Išvada: patyriminis ugdymas akcentuoja ne žinias, o patirtį. Kuo daugiau patirties, tuo geresni įgūdžiai. Tai edukacijos forma, apjungianti mokslą, technologijas, menus, matematiką, tai mokymasis veikloje ir realioje integracijoje. Žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia emocijas, todėl vaikai geriau įsisavina žinias per realią gyvenimišką patirtį, atpažįsta ir įvardija savo jausmus, emocijas ir drąsiai apibūdina sėkmes ir nesėkmes bei drauge su mokytoju ieško naujų galimybių individualiam tobulėjimui bet kuriame dalyke.
Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė
2021-04-20
GERIAUSIAS BŪDAS IŠLAIKYTI DRAUGYSTĘ – DALYTIS MINTIMIS APIE SAVO DARBUS. Žmones labiausiai suartina veikla.
Taigi… Diena veja dieną, įvykiai įvykius. Ir štai 2021 m. balandis. 15 dieną įvyko ketvirtasis projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo sklaidos renginys su projekto dalyviais iš pajūrio, pamario krašto bei Žemaitijos. Bendri Vakarų Lietuvos krašto mokyklų renginiai kuruojančio metodininko Gražvydo Kazakevičius dėka jau tapo tradicija. Šių mokyklų atstovai kas mėnesį susitinka pasidalyti „Kokybės krepšelio“ projekto įgyvendinimo sėkmėmis, aptarti kylančius sunkumus ir, žinoma, padiskutuoti aktualia tema. Klausydamiesi VKC mišraus vokalinio ansamblio „Viržis“ atliekamos dainos dalyviai iš 31 Vakarų regiono įstaigos virtualiai suskrido į Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją.
Apie 130 dalyvių iš Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigų bei Nacionalinės šveitimo agentūros pasveikino Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė. „Kaip padėti sau? Mano kelias į save ir į kūrybą“– šia tema mintimis, išgyvenimais dalijosi veiviržėniškė režisierė Audra Lenkauskienė. Ją kalbino lietuvių k. ir literatūros mokytoja Irena Juciuvienė. Technologijų mokytojos Inetos Ruškės dėka virtualiai pakeliavime po gimnaziją ir jos skyrius. Gimnazijos istoriją pristatė muziejininkė Valdonija Karaliūnienė, atnaujintą skaityklą aprodė bibliotekininkė Lina Laucevičienė. Pavaduotojas ugdymui Karolis Pugačiauskas džiaugėsi iš projekto lėšų įkurta gamtos mokslų laboratorine klase bei kita įranga. Direktorė Laima Navickienė pristatė keturis gimnazijos skyrius. Pavaduotoja ugdymui Jurgita Rudienė pakvietė pailsėti pačių mokytojų pagražintame mokytojų poilsio kambaryje bei gyrė neformalių būrelių veiklą, padėkojo už gimnazijos vardo garsinimą. Taip pat pavaduotoja kartu su pradinių klasių mokytoja Loreta Toleikienė ir klasių vadovų metodinės grupės pirmininke Lina Stulpiniene skaitė pranešimą visiems aktualia tema „Vaikų individualūs pasiekimai (VIP)“. Direktorės raginamos savo patirtimis pasidalijo ir kitos įstaigos.
Esame dėkingi ne tik savo gimnazijos mokytojams, bet ir visiems kitiems kolegoms, kurie stengėsi, nuoširdžiai dirbo, kad šis gražus susitikimas įvyktų. Kartu mes galime daug. Jau laukiame kito susitikimo Kretingoje.
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-04-15 d. Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia
https://www.youtube.com/watch?v=X2ugc155KWA&t=1134s (00:03:00 Skrendame į Veiviržėnus, 1:15:00 Virtuali kelionė po gimnaziją)
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos projekto „Kokybės krepšelio“ komanda
***
Kvietimas
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija kartu su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru 2021 m. balandžio 14 d. organizuoja konferenciją „Kodėl vaikui reikia teatro“. Kviečiame dalyvauti. Būtina registracija sistemoje www.semiplius.lt. Konferencijos nuostatus ir programą prisegame.
***
Kvietimas
2021 m. balandžio 7 d. 10 val. „Versmės“ progimnazija kartu su Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru kviečia šalies pedagogus dalyvauti nuotolinėje respublikinėje teorinėje-praktinėje pedagogų konferencijoje „Aplinkos įtaka XXI amžiaus ugdymo(si) kokybei“. Konferencijos uždavinys – sudaryti sąlygas keistis darbo edukuojančiose erdvėse, patyriminio ugdymo, efektyvių metodų pamokose, integruojamų programų įgyvendinimo, virtualių įrankių įveiklinimo pavyzdžiais, padedančiais organizuoti inovatyvų, įtraukiantį bei kokybišką ugdymo(si) procesą. Į konferenciją registruotis galima iki 2021 m. kovo 29 d. adresu www.semiplius.lt.
***
Kvietimas
Dėmesio! Jau paskelbta registracija į 2021 m. balandžio 7 d. vyksiantį forumą „Kiek GEROS MOKYKLOS geroje mokykloje?“. Forumą organizuoja Panevėžio „Vyturio“ progimnazija ir Panevėžio švietimo centras. Partneriai – projektų „LYDERIŲ LAIKAS 3“ ir „KOKYBĖS KREPŠELIS“ dalyviai.
2021-03-26
Šalies pedagogai apie ateities mokyklą
Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Kokybės krepšelis“ ir projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ dalyvė, veiklas pradėjo vykdyti šį rudenį. Viena iš organizuotų veiklų – 2021 m. kovo 25 dieną įvykusi respublikinė nuotolinė teorinė-praktinė konferencija ,,ATEITIES MOKYKLA“. Joje dalyvavo pedagogai iš 20 Lietuvos miestų ir rajonų, 60 skirtingų Lietuvos švietimo įstaigų, skaityti 27 pranešimai. Konferencijoje gerąja patirtimi dalinosi 8 Kretingos Simono Daukanto progimnazijos pedagogai.
Konferencijos iniciatorė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, sveikindama visus dalyvius, pažymėjo, jog šio susibūrimo tikslas – išsiaiškinti, į kokią mokyklą nori eiti mokiniai ir kokioje nori dirbti mokytojai, rasti atsakymą, kaip priartėti prie idealios mokyklos vizijos. Ji painkėjo, kad konferencijoje iškeltos idėjos suteiktų galimybę rastis kitokiai mokyklai, mokyklai, kurioje visi vaikai jaustųsi laimingi“, ir pakvietė kartu ieškoti atsakymo, kokios ateities mokyklos, kokio mokytojo, kokio ugdymo norime.
Konferenciją pradėjo filosofijos mokslų daktaras, poetas, mokslinių straipsnių ir vadovėlių autorius Liutauras Degėsys. Pranešime „Ateitis prasidėjo vakar, gal šiandien dar ne vėlu“ jis pabrėžė mokyklos kaitos, vaikų socializacijos, mokymosi mokytis, kai žinai, ko nesimokyti, svarbą.
Eglė Pranckūnienė, mokslų daktarė, švietimo ekspertė, VšĮ „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja, „Renkuosi mokyti“ programos konsultantė, pranešime „Pasitikėjimas ateities mokykloje“ kalbėjo apie pasitikėjimo įtaką mokinių mokymuisi, mokytojų darbo kokybei ir gerovei, ragino pasitikėti mokytojais praktikais švietimo reformų metu.
Pedagogų nuomone, ir dabar, ir ateityje bus svarbus vaiko socialinis emocinis ugdymas. Net 10 pedagogų pasidalino praktine patirtimi, kaip per teatro, meno terapijos, kino pamokas, neformalaus ugdymo užsiėmimus, žaidžiant su Kimočio žaislais, ugdomas empatiškumas ir emocinis intelektas.
Trečioje konferencijos dalyje pradinio ugdymo ir dalykų mokytojai atskleidė nuotolinio mokymosi ypatumus, internetinių įrankių „Quizlet“ ir „Padlet“, QR kodų naudojimo pamokoje galimybes, pasidalijo švietimo naujove – metodu „Pamokos studija“, kuris leidžia sustiprinti mokytojų bendradarbiavimą ir pasiekti mokinių pažangos. Jie daug dėmesio skyrė patyriminiam ir probleminiam mokymui. Visi pranešėjai teigė, jog dabarties ir ateities mokykloje labai svarbi aktyvi veikla ir nenuobodi pamoka.
Dalyviai diskutavo ir reflektavo grupėse, o savo įžvalgas pristatė baigiamojoje konferencijos dalyje: „Ateities mokykla – įtraukianti mišraus ugdymo mokykla, kurioje dirbs ne robotai, o kūrybingi, ugdantys vaikų empatiją ir įvairius gebėjimus pedagogai“. Organizatoriams buvo dėkojama už galimybę susitikti su bendraminčiais, pasidalinti informacija, praktiniais pavyzdžiais.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Jurgutienė pasidžiaugė pirmąja nuotoline praktine konferencija, kurioje buvo įdomu, linksma ir informatyvu, ir dėkojo progimnazijos direktorei bei moderatorėms Vidai Garjonienei bei Daivai Beivydienei.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Regina Katkuvienė
2021-03-25
2021 m. kovo 24 d. per 60 šalies savivaldybių administracijų švietimo padalinių atstovų ir projekto komanda dalyvavo renginyje, kuriame buvo aptarta „Kokybė krepšelis+“ situacija ir perspektyvos, mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo rodikliai, pokyčiai konsultantų veikloje, mokyklų gerosios patirties sklaida (metodinių priemonių rengimas), kiti klausimai.
Renginio metu skaityti pranešimai ir priedai:
G. Kazakevičiaus pranešimas „KOKYBĖS KREPŠELIS PLIUS (projektas). Kam ruoštis?“, paraiškos formos projektas.
M. Bilotienės pranešimas „KOKYBĖS KREPŠELIS. Kaip pasimatuosime projekto pažangą“.
R. Gagiškienės pranešimas „KOKYBĖS KREPŠELIS (konsultavimas)“
K. Dzeventlauskienės pranešimas „Gerosios patirties sklaida. Metodinės priemonės“.
Renginio garso įrašas.
2021-03-12
2021-03-10 įvyko nuotolinis susitikimas su projekto „Kokybės krepšelis“ mokyklų – Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos ir Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktoriais ir direktorių pavaduotojais, koordinuojančiais minėtą projektą. Daugiau informacijos rasite čia >>>.
2021-03-12
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-01-02 d. Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia >>>.
2021-03-12
Projektas „Kokybės krepšelis“ Vilniaus rajone
Vienu prioritetinių Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) strateginių tikslų – ugdymo kokybės gerinimas. Savivaldybė kiekvienais metais skiria didelius finansinius išteklius šiuolaikiškai ugdymo aplinkai kurti Vilniaus rajono švietimo įstaigose. Moderni ir šiuolaikiška aplinka – tai vienas iš veiksnių, būtinų mokinių pasiekimams ir pažangai gerinti. Kitas labai svarbus veiksnys – profesionali ir nuolat tobulėjanti mokytojų bendruomenė. Tik nuolat tobulinantis savo kompetencijas, atviras ugdymo naujovėms pedagogas gali ugdyti atvirą, pasirengusį mokytis visą gyvenimą pilietį.
Įgyvendindamas Kokybės kultūros plėtros veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – Švietimo ministro) 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-1196 „Dėl Kokybės kultūros plėtros veiksmų plano patvirtinimo“, 2018 m. rugpjūčio 28 d. Švietimo ministras įsakymu Nr. V-707 patvirtino Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašą (projektas „Kokybės krepšelis“), kuriame buvo nurodytas projekto „Kokybės krepšelio“ (toliau – Projektas) tikslas bei sąlygos bendrojo ugdymo mokykloms tiksliniam finansavimui gauti. Pagrindinis Projekto finansavimo tikslas – mokinių pasiekimų gerinimas, padedant savivaldybėms sudaryti prielaidas mokyklose ugdymo kokybei gerėti. Projekte buvo pakviestos dalyvauti 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų: Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazija, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Kalvelių „Aušros“ gimnazija, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazija, Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazija, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija, Rudaminos „Ryto“ gimnazija, Rukainių gimnazija, Valčiūnų gimnazija, Zujūnų gimnazija. Prieš pradedant vykdyti Projektą mokyklose atliktas išorinis rizikos vertinimas, kurio metu buvo vykdomas mokyklų veiklų rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Remiantis išorinio vertinimo ir įsivertinimo duomenimis, kartu su priskirtais konsultantais kiekviena mokykla 2020-2021 mokslo metų pradžioje sukūrė veiklų tobulinimo planus dvejų metų laikotarpiui. Mokyklos daugiausiai lėšų numatė skirti IKT bazės modernizavimui ir mokytojų kompetencijų gerinimui (kursai, stažuotės, gerosios patirties sklaida).
Dalyvaujančioms Projekte mokykloms skiriamos kokybės krepšelio lėšos skaičiuojamos taip – kokybės krepšelio dydį (354 Eur vienam mokiniui per metus) dauginant iš besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programos pirmą dalį (5–8 klasės) mokinių skaičių, kuris nustatomas remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos kiekvienų einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. duomenimis. Projekto vykdytojas Savivaldybei vieneriems mokslo metams perveda 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, skirtų dalyvaujančioms Projekte mokykloms. Savivaldybė mokykloms iš savo biudžeto skiria likusius 15 proc. kokybės krepšelio lėšų, kuriuos atgaus pasiekusi jai projekto sąlygose apibrėžtus rodiklius. 2020-2021 m. m. Vilniaus rajono savivaldybės mokykloms, dalyvaujančioms projekte, buvo skirta 308 334 Eur.
2021 m. kovo 4 d., įpusėjus pirmų metų projekto vykdymo laikotarpiui, aptarti iškilusius sunkumus vykdant projektą ir pasidalinti gerąja patirtimi nuotoliniu būdu susirinko Savivaldybės švietimo įstaigų, dalyvaujančių projekte, vadovai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistas Jaroslav Suboč ir Projekto metodininkė Vida Kamenskienė. Švietimo įstaigų vadovai pasidžiaugė, kad nepaisant sudėtingos situacijos dėl COVID-19 visos numatytos planuose veiklos įvykdytos. Projekto lėšos, numatytos IKT bazių modernizavimui, padėjo tinkamai ir kokybiškai organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Mokytojai kvalifikacijos tobulinimo kursuose susipažino su informacinių technologijų galimybėmis švietimo srityje. Šios žinios buvo labai naudingos mokytojams organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Švietimo įstaigų vadovai ir mokytojai laikosi vieningos nuomonės, kad kuriant mokinių pažangos ir pasiekimų gerinimo sistemą būtina švietimo procese plačiai ir tinkamai išnaudoti informacinių technologijų galimybes.
Jaroslav Suboč, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas
2021-03-12
Projekto ,,Kokybės krepšelis“ įgyvendinimas Šalčininkų rajone
2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto lėšų, remiantis Nacionalinės švietimo agentūros ir savivaldybės partnerystės sutartimi, vykdomas projektas „Kokybės krepšelis“. Dviejų metų trukmės projekto finansavimas sudaro 286 000 Eur, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir 50 478 Eur savivaldybės biudžeto lėšos.
Projektas „Kokybės krepšelis“ – tai ugdymo kokybės atotrūkio mažinimo priemonė. Projekto tikslas – mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas, o pagrindinis uždavinys – sudaryti prielaidas projekte dalyvaujančiose mokyklose ugdymo kokybei gerėti. Ši tikslinė valstybės ir savivaldybės dotacija suteikiama išimtinai mokinių pasiekimams gerinti. Lėšos skiriamos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.
Projekte dalyvauja Šalčininkų Jano Sniadeckio, „Santarvės“, Eišiškių ir Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos.
Pandemijos metu gimnazijos, dalyvaujančios projekte, aktyviai įsitraukė į veiklos kokybės tobulinimo planų sudarymą. Į veikla įsitraukė mokyklų vadovai bei jų įsakymais sudarytos darbo grupės. Tobulinimo planų paruošimas buvo pradėtas 2020 m. rugpjūčio m. ir baigtas pirmoje spalio pusėje. Planams pritarė Nacionalinė švietimo agentūra ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija. Rengiant mokyklų veiklos tobulinimo planus mokyklų komandoms suteikta išorinė pagalba. Nepaisant to, kad karantino ribojimai sujaukė įprastą darbo ritmą, projekto įgyvendinimo darbai gimnazijose gana sėkmingai vykdomi.
Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija
Gimnazijai 2020-2021 mokslo metams skirtos lėšos – 94 872 Eur.
2020 m. lapkričio 4 d., stiprinant mokinių gebėjimus įsivertinti, sudaryti sąlygas asmeninės pažangos vertinimui dalykų pamokose, 70 mokytojų dalyvavo reflektavimo sistemos „Reflectus“ techniniuose mokymuose. Gimnazija įsigijo sumanią reflektavimo sistemą „Reflectus“ siekdama padėti kiekvienam vaikui sąmoningai žengti mokymosi keliu ir realiu laiku stebėti, kaip mokiniai priima konkrečius ugdymo proceso aspektus.
Siekiant glaudesnio tėvų ir gimnazijos bendradarbiavimo stiprinant kiekvieno 5 – 8 kl. mokinio pasiekimus ir pažangą, emocinę būseną, š. m. sausio – vasario mėn. buvo organizuoti trys vebinarai tėvams: „Emocinis atsparumas. Praktinės rekomendacijos“, „Emociniai poreikiai komunikacijoje su šeimos nariais. Manipuliatyvus elgesys“, „Elgesio stiliai komunikacijoje. Empatija“. Vebinaruose dalyvavo 170 1-8 klasių mokinių tėvų.
32 mokytojai pradėjo dalyvauti ilgalaikėje programoje „Reflektyvaus mokymo(si) principų įgyvendinimas mokykloje“. Programos tikslas – atrasti sau tinkamas sistemingo reflektyvaus mokymo(si) praktikas ir pradėti jas praktiškai naudoti savo kasdieniame darbe.
32 mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokinių socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programose, kurios padės mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir ugdyti gyvenimo įgūdžius, padedančius mokiniams išgyventi vaikystės ir paauglystės metus.
Paskirti keturi pagalbos mokiniui mokėjimo mokytis plano įgyvendinimą koordinuojantys asmenys, kurie teikia pagalbą mokiniams kiekvieną mėnesį. Pagalbą gauna 110 5-8 kl. mokinių, turinčių mokymosi sunkumų.
Rūpinantis mokiniais, kurie turi emocijų ir elgesio valdymo problemų, buvo įsteigti keturi mokytojo padėjėjo etatai.
Tobulinant pamokos struktūros kokybę suburta 15 mokytojų komanda, kuri ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį stebės kolegų pamokas, vykdys stebėtų pamokų refleksiją ir analizę.
Realizuodama projektą gimnazija įsigijo ugdymosi aplinkai skirtas priemones: 4 mobilias įkrovimo spintas, LEGO Education WeDo 2.0. robotikos konstruktorius, mobilius 68×105 cm. magnetinius stovus, dvipusę vartomą magnetinę lentą su stovu, 8 nešiojamus kompiuterius, 3D spausdintuvą.
Eišiškių gimnazija
Gimnazijai 2020-2021 mokslo metams skirtos lėšos – 40 710 Eur.
Įgyvendinant veiklos kokybės tobulinimo planą įvykdytos šios veiklos: 40 mokytojų dalyvavo 40 val. mokymuose „Virtualios mokymosi aplinkos Google Classroom naudojimo pagrindai“. Mokytojai nuolat tobulina savo kompetencijas naujų informacinių priemonių, virtualių ugdymo aplinkų bei skaitmeninių įrankių naudojimo klausimais. Vyksta kolegialus mokytojų mokymasis, dalijimasis patirtimi. Gruodžio 1 dieną surengėme metodinį mokytojų užsiėmimą „Classroom platformos panaudojimo mišriam mokymuisi praktiniai aspektai“. Penkios mokytojos parengė pranešimus ir pristatymus. Buvo pristatytos temos: „Grįžtamojo ryšio galimybės Classroom platformoje“ (lietuvių k. mokytoja metodininkė Danutė Skiauterienė), „E-turinio panaudojimas mokinių motyvacijai didinti“ (lietuvių k. vyr. mokytoja Daiva Sankovskienė), „Mokinių informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas dirbant Classroom platformoje“ (lietuvių k. vyr. mokytoja Svetlana Valiukienė), „Integruoto IT ir geografijos projekto „Europos-Azijos valstybės“ vykdymas Classroom platformoje“ (geografijos vyr. mokytoja Karina Jusevič ir IT vyr. mokytoja Jolanta Andrukonienė). Įsigyta EMA licencija. 5-8 klasių mokiniams skirtos valandos konsultacijoms (iš klasės krepšelio lėšų). Konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu.
Mokymosi aplinkos pritaikymo mokinių patyriminiam mokymuisi tikslu įsigytas eksperimentinis rinkinys „Jėga ir judėjimas gamtoje ir technologijose 5-8 klasėms“ ir „Optikos eksperimentų rinkinys 7-12 klasėms“. Mokinių patyriminės veiklos praktinių darbų pristatymui tobulinant komunikavimo kompetenciją, stiprinant komunikavimo gebėjimus įsigyti du mobilūs konferenciniai stovai su priedais.
Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazija
Gimnazijai 2020-2021 mokslo metams skirtos lėšos – 12 744 Eur.
Nuo 2020 m. lapkričio mėn. 5-8 klasių mokiniai gali konsultuotis trijų mokomųjų dalykų (lietuvių k., lenkų k., matematikos) konsultacijose. Per I pusmetį pravestos 66 konsultacijos. Jų kryptis – darbas su gabesniais, su silpnai besimokančiais, su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais. Dalykų konsultacijos sudaro sąlygas įvairių poreikių mokinių pažangos augimui, spragų likvidavimui, žinių gilinimui.
Vykdoma „Kolega – kolegai“ veikla. Penki gimnazijos mokytojai ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį stebi kolegų pamokas, vykdo stebėtų pamokų refleksiją ir analizę. Per I pusmetį buvo stebėta 20 pamokų: lietuvių k., lenkų k., anglų k. ir matematikos. Stebėjimo tikslas – išanalizuoti, kaip mokytojai diferencijuoja pamokos turinį, pritaiko ugdymo turinį skirtingiems ugdytinių gebėjimų lygiams, poreikiams ir mokymosi stiliams, diferencijuoja užduotis, namų darbus. Veiklos tikslas – sukaupti sėkmingų ir vertingų pamokų pavyzdžių banką. Įrengta interaktyvi klasė – kalbų laboratorija. Kalbų mokymuisi įrengtos mokinių darbo vietos, kurias sudaro kompiuteriai, programinė įranga su kalbų mokymosi užduotimis. Sudarytos sąlygos mokiniams tobulinti kalbines kompetencijas mokantis lietuvių, lenkų ir anglų kalbų. Naudojantis šia laboratorija visi mokiniai kartu gali atlikti įvairių tipų užduotis (bus vykdomas ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas).
Nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 25 mokytojai dalyvauja ilgalaikėje 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programoje „Ugdymo(si) kokybės tobulinimas siekiant aukštesnių mokinių pasiekimų“. Programos tikslas – tobulinti bendrąsias mokytojų kompetencijas bei reflektuoti savo profesinę veiklą ir jos rezultatus. Įvyko keturi programos moduliai: „Šiuolaikinė pamokos vadyba“, „Ugdymosi diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas“, „Mokinių asmeninės pažangos vertinimas, stebėjimas, fiksavimas“, „Mokymas tiriant, patirtinis ir probleminis mokymas“. Mokymai buvo labai įtraukiantys, išsamūs ir intensyvūs. Jų metu įgyta informacija bus pritaikyta praktikoje ir padidins mokytojų darbo našumą bei efektyvumą.
Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija
Gimnazijai 2020-2021 mokslo metams skirtos lėšos– 13 452 Eur.
Projekto „Kokybės krepšelis“ planą gimnazijos bendruomenė pradėjo vykdyti nuo spalio 5 d. Planą sudaro žemiau išvardintos veiklos:
Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų tobulinimo veiklai įvykdyti suplanuota 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programa „Šiuolaikinės pamokos vadyba ir aktyvus kiekvieno mokinio mokymas“ (penki seminarai po 8 val.). Iki šios dienos įvyko 3 seminarai, kurių metu dalyviai patobulino pagrindinius reikalavimus šiuolaikinei pamokai, aktyvių veiklų ir metodų taikymą ugdymo procese, ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo kompetencijas bei profesines žinias.
Pagalba 1-8 klasių įvairių gebėjimų mokiniams. Veiklai įgyvendinti skirtos konsultacijos 1-8 klasių mokiniams. Nuo spalio 5 d. gimnazijoje vyksta papildomos konsultacijos pagal projektą 1-8 klasių mokiniams, kurias veda 11 mokytojų. Nuo veiklų įgyvendinimo pradžios iš viso pravestos 136 konsultacijos, iš jų 58 kontaktiniu būdu, o 78 – nuotoliniu būdu. Konsultacijos orientuotos į silpnesnius ir stipresnius mokinius. Jų metu suteikta pagalba atliekant namų darbus, buvo nagrinėjamos konkrečios nesuprastos temos, su stipresniais mokiniais buvo atliekamos sunkesnės užduotys, o su silpnesniais – lengvesnės, šalinami sunkumai, kilę atliekant užduotis Classroom aplinkoje, aiškinama praeitų pamokų medžiaga, buvo analizuojamos ir sprendžiamos NMPP užduotys, lavinami skaitymo įgūdžiai, įtvirtinami taisyklingos rašybos įgūdžiai, nagrinėjami tekstai, turtinamas žodynas, aiškinamos naujos sąvokos, lavinami matematiniai įgūdžiai, kartojama medžiaga, aiškinamos taisyklės, kurios buvo neaiškios, organizuojamas užklasinis skaitymas. Po aktyviai vykusių konsultacijų pagerėjo namų darbų kaupiamieji pažymiai, mokymosi pasiekimai, skaitymo ir rašymo įgūdžiai, teksto supratimo įgūdžiai, mokiniai savarankiškai geba atsakyti į skaityto teksto suvokimo klausimus, pagerėjo mokinių atliekamų užduočių rezultatai Eduka platformoje, mokiniai geriau supranta mokymo medžiagą, kuri jiems buvo neaiški, taip pat pagerėjo gabių mokinių mokymosi pasiekimai.
Projekto lėšomis buvo įsigytos 8 web-kameros, kurios naudojamos teikiant pagalbą ir organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu, užsakyta interaktyvi lenta.
Užduočių paruošimui skirtingų poreikių mokiniams ir jų atlikimui naudojant skaitmeninius išteklius įsigytos Eduka licencijos: 38 licencijos 5-8 klasių mokiniams, 4 – mokytojams. Šia platforma naudojasi matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos ir chemijos mokytojai. Kas mėnesį yra stebima ir analizuojama kaip yra naudojama ši platforma ir kokį poveikį daro mokymosi pasiekimams.
Nuo lapkričio mėn. vykdomas ilgalaikis projektas „Tyrimų ir eksperimentų laboratorija 5-8 klasių mokiniams“. Sudarytas projekto veiklų planas. Šiuo metu projekto veiklos perkeltos į virtualią aplinką. Jame dalyvauja 22 mokiniai, vykdo dvi mokytojos. Užsiėmimų metu formuojami praktiniai mokinių įgūdžiai per probleminį mokymąsi, kritinį mąstymą.
Gabių ir talentingų mokinių atpažinimo veiklai įgyvendinti vyko viena grupinė konsultacija mokytojams, kuria vedė gimnazijos psichologė. Šiuo metu mokytojai pildo anketas, skirtas atpažinti gabius vaikus.
Kiekvienoje pamokoje skirta pakankamai laiko refleksijai ir įsivertinimui veiklai vykdyti. 10 mokytojų iki vasario mėnesio pabaigos stebėjo ir aptarė 40 kolegų pamokų.
Refleksijos dienų, trišalių pokalbių veiklai įgyvendinti 5-8 klasių vadovai, siekdami formuoti mokinių įsivertinimo gebėjimus, organizuoja trišalius pokalbius su mokiniais ir jų tėvais.
Įpusėjus mokslo metams gimnazijos nuveikė nemažai prasmingų darbų. Baigiant šiuos mokslo metus mokyklos planuoja įsivertinti savo veiklą ir tai atskleis „Kokybės krepšelio“ veiklų naudą. Remiantis įsivertinimo duomenimis bus koreguojami mokyklų veiklos tobulinimo planai kitiems mokslo metams.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Henrik Danulevič
2021-03-09
2021 m. kovo 4 d. Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje įvyko trečiasis projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo sklaidos renginys.
Projekte dalyvauja 150 Lietuvos mokyklų, Vakarų regione – 31 mokykla. Šių mokyklų atstovai kas porą menėsių susitinka pasidalyti Kokybės krepšelio projekto įgyvendinimo sėkmėmis, aptarti kylančius sunkumus ir, žinoma, padiskutuoti apie šių dienų švietimo aktualijas. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios tokių projekto įgyvendinimo sklaidos renginių įvyko jau trys. Trečiasis renginys kaip jau paskutiniuoju laiku tapo įprasta vyko nuotoliniu būdu – susitikime dalyvavo 133 asmenys iš Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigų bei Nacionalinės šveitimo agentūros.
Nors projekto „Kokybės krepšelis“ sklaidos susitikimai nukreipti į projekto veiklas, bet kaskart susitikimą stengiamasi pradėti susitikimu su žinomu visuomenės atstovu. Šį kartą susitikti ir padiskutuoti su pedagogine bendruomene apie švietimą, jo kokybę bei savo įžvalgomis maloniai sutiko pasidalyti aktorius, „Klaipėdos jaunimo teatro“ steigėjas ir režisierius Valentinas Masalskis.
Po kiek provokuojančio pokalbio Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės komanda (direktorė, dierekoriaus pavaduotoja ugdymui, 3 mokytojos ir socialinės pedagogė) pristatė veiklos kokybės plano parengimo turinio priežastis ir pasirinktų veiklų (priemonių) tikslingumą. Be to, pasidalino jau 5 mėnesius įgyvendinamų veiklų sėkmėmis ir kylančiais sunkumais, nes daugelis veiklų yra skirtos socialinės emocinės aplinkos stiprinimui ir mokymosi poreikius atitinkančio ugdymosi turinio kūrimui bei tikslingam mokytojų profesiniam kompetencijų tobulimui pagalbos mokiniui srityje, o planuotas veiklas tenka įgyvendinti plano rengimo metu nenumatytomis pandemijos sąlygomis.
Dauguma progimnazijos užsibrėžtų uždavinių reikalauja tiesioginio mokytojo ir mokinio socialinio kontakto, kad veiklų rezultatas būtų efektyvesnis. Dėl to bendruomenei tenka ieškoti įvairių ir naujų darbo formų, kad veiklos, planuotos įgyvendinti tradiciniu – tiesioginiu būdų, dabar įgyvendinamos nuotoliniu būdu duotų kuo didesnį ir artimesnį siektam tikslui rezultatą. Nepasaint šių iškylančių kliūčių, įgyvendinant suplanuotus procesus, Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės atstovų pasidžiaugta, kad veiklų prasmę mato ir supranta dauguma bendruomenės narių ir tikimasi, kad ilgai diskutuoti ir priimti sprendimai taps realūs ir išsikeltas tikslas po dvejų metų veiklų įgyvendinimo bus pasiektas.
Likęs susitikimo laikas buvo skirtas aptarti įsivertinimo procesams ir projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų sėkmingumo ir prasmingumo „pasimatavimui“ po pirmųjų įgyvendinimo metų. Anot dalies sutikimo dalyvių, suvokiant, kad mokinių pasiekimų pokyčių matavimas po 9 mėnesių veiklos, t. y. pasibaigus pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams, ir dar mokymui vykstant nuotoliniu būdu, kai dalies suplanuotų veiklų negalima įgyvendinti tinkamai, nėra prasmingas. Vis dėlto tarpinė ataskaita pagal kokybinius, plane nusimatytus rodiklius, būtina.
Šiame pokalbio kontekste susirinkę ugdymo įstaigų atstovai padiskutavo ne tik apie projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų įsivertinimo prasmę, bet ir apskritai įsivertinimo, kaip įstaigos veiklos kokybės vertinimo proceso, prasmingumą – Pažangos ataskaitą.
Pats įsivertinimas – profesionalus profesionalų pokalbis apie esamą situaciją ugdymo įstaigoje, t. y. atviras pokalbis – akademinis sąžiningumas, prasmingas, tačiau ugdymo įstaigų atstovų nuomonė apie Pažangos ataskaitą daugiau buvo neigiama ir daug prasmingumo šioje ataskaitoje nebuvo įžvelgta. Tik apibendrinant diskusiją prieita prie bendros nuomonės, kad įsivertinimas ugdymo įstaigoje būtinas ir jis turėtų atitikti esminius 3 kriterijus:
Susitikimas baigtas sutariant kito susitiko laiką ir vietą. Jis vyks 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-03-04 d. Plungės akad. A. Jucio progimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia >>>
Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos informacija
2021-03-09
2021 m. kovo 4 d. Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje įvyko trečiasis projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimo sklaidos renginys.
Projekte dalyvauja 150 Lietuvos mokyklų, Vakarų regione – 31 mokykla. Šių mokyklų atstovai kas porą menėsių susitinka pasidalyti Kokybės krepšelio projekto įgyvendinimo sėkmėmis, aptarti kylančius sunkumus ir, žinoma, padiskutuoti apie šių dienų švietimo aktualijas. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios tokių projekto įgyvendinimo sklaidos renginių įvyko jau trys. Trečiasis renginys kaip jau paskutiniuoju laiku tapo įprasta vyko nuotoliniu būdu – susitikime dalyvavo 133 asmenys iš Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigų bei Nacionalinės šveitimo agentūros.
Nors projekto „Kokybės krepšelis“ sklaidos susitikimai nukreipti į projekto veiklas, bet kaskart susitikimą stengiamasi pradėti susitikimu su žinomu visuomenės atstovu. Šį kartą susitikti ir padiskutuoti su pedagogine bendruomene apie švietimą, jo kokybę bei savo įžvalgomis maloniai sutiko pasidalyti aktorius, „Klaipėdos jaunimo teatro“ steigėjas ir režisierius Valentinas Masalskis.
Po kiek provokuojančio pokalbio Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės komanda (direktorė, dierekoriaus pavaduotoja ugdymui, 3 mokytojos ir socialinės pedagogė) pristatė veiklos kokybės plano parengimo turinio priežastis ir pasirinktų veiklų (priemonių) tikslingumą. Be to, pasidalino jau 5 mėnesius įgyvendinamų veiklų sėkmėmis ir kylančiais sunkumais, nes daugelis veiklų yra skirtos socialinės emocinės aplinkos stiprinimui ir mokymosi poreikius atitinkančio ugdymosi turinio kūrimui bei tikslingam mokytojų profesiniam kompetencijų tobulimui pagalbos mokiniui srityje, o planuotas veiklas tenka įgyvendinti plano rengimo metu nenumatytomis pandemijos sąlygomis.
Dauguma progimnazijos užsibrėžtų uždavinių reikalauja tiesioginio mokytojo ir mokinio socialinio kontakto, kad veiklų rezultatas būtų efektyvesnis. Dėl to bendruomenei tenka ieškoti įvairių ir naujų darbo formų, kad veiklos, planuotos įgyvendinti tradiciniu – tiesioginiu būdų, dabar įgyvendinamos nuotoliniu būdu duotų kuo didesnį ir artimesnį siektam tikslui rezultatą. Nepasaint šių iškylančių kliūčių, įgyvendinant suplanuotus procesus, Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos bendruomenės atstovų pasidžiaugta, kad veiklų prasmę mato ir supranta dauguma bendruomenės narių ir tikimasi, kad ilgai diskutuoti ir priimti sprendimai taps realūs ir išsikeltas tikslas po dvejų metų veiklų įgyvendinimo bus pasiektas.
Likęs susitikimo laikas buvo skirtas aptarti įsivertinimo procesams ir projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų sėkmingumo ir prasmingumo „pasimatavimui“ po pirmųjų įgyvendinimo metų. Anot dalies sutikimo dalyvių, suvokiant, kad mokinių pasiekimų pokyčių matavimas po 9 mėnesių veiklos, t. y. pasibaigus pirmiesiems projekto įgyvendinimo metams, ir dar mokymui vykstant nuotoliniu būdu, kai dalies suplanuotų veiklų negalima įgyvendinti tinkamai, nėra prasmingas. Vis dėlto tarpinė ataskaita pagal kokybinius, plane nusimatytus rodiklius, būtina.
Šiame pokalbio kontekste susirinkę ugdymo įstaigų atstovai padiskutavo ne tik apie projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų įsivertinimo prasmę, bet ir apskritai įsivertinimo, kaip įstaigos veiklos kokybės vertinimo proceso, prasmingumą – Pažangos ataskaitą.
Pats įsivertinimas – profesionalus profesionalų pokalbis apie esamą situaciją ugdymo įstaigoje, t. y. atviras pokalbis – akademinis sąžiningumas, prasmingas, tačiau ugdymo įstaigų atstovų nuomonė apie Pažangos ataskaitą daugiau buvo neigiama ir daug prasmingumo šioje ataskaitoje nebuvo įžvelgta. Tik apibendrinant diskusiją prieita prie bendros nuomonės, kad įsivertinimas ugdymo įstaigoje būtinas ir jis turėtų atitikti esminius 3 kriterijus:
Susitikimas baigtas sutariant kito susitiko laiką ir vietą. Jis vyks 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.
Projekto „Kokybės krepšelis“ informacinio renginio mokyklų komandoms, vykusio 2021-03-04 d. Plungės akad. A. Jucio progimnazijoje, vaizdo įrašą rasite čia >>>
Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos informacija
2021-02-25
Pokyčiai Trakų rajono mokyklose, dalyvaujančiose projekte „Kokybės krepšelis“
Šių metų vasario 19 d. Trakų rajono savivaldybėje įvyko nuotolinis Nacionalinės švietimo agentūros projekte „Kokybės krepšelis“ (toliau – projektas) dalyvaujančių mokyklų atstovų susitikimas, kurį inicijavo projekto metodininkė Vida Kamenskienė, kuruojanti Trakų rajono savivaldybės mokyklas, ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Šidlauskienė, projekto koordinatorė savivaldybėje.
Susitikime dalyvavo Trakų r. Aukštadvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Varankevičienė ir socialinė pedagogė Janina Bekešienė, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Sinkevičienė, Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktorius Vytautas Gustas ir jo pavaduotoja ugdymui Vitalija Dovydėnienė. Virtualaus susitikimo metu aptartos mokyklų veiklos tobulinimo planuose numatytos ir pradėtos įgyvendinti veiklos, problemos, kylančios įgyvendinant projektą, ir kiti organizaciniai klausimai.
Projekto „Kokybės krepšelis“ esmė – mokyklos veiklos kokybės tobulinimui suteikiamos papildomos finansinės lėšos. Visi projekto dalyviai džiaugėsi naujomis projekto teikiamomis galimybėmis. Dalyvavimas projekte paskatino mokyklose suformuotų komandų narius giliau pažvelgti į turimus mokinių pasiekimų duomenis ir analizuojant atrasti kelią, kaip juos pagerinti. Mokyklos pačios įsivardino idėją, kurią norėtų įgyvendinti, siekdamos pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Tam kiekviena mokyklą rengė veiklos tobulinimo planą.
Projekto veiklos įgyvendinamos tik ketvirtą mėnesį, tačiau jau dabar galima įsivardinti sėkmes. Naudojantis papildomomis lėšomis, mokyklos praturtino ugdymosi aplinką įranga, priemonėmis, grožine literatūra. Mokytojai dalyvavo mokymuose, kuriuose patobulino savo kompetencijas mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimo, mokinių skirtybių atpažinimo, pamokos planavimo ir kitose srityse. Neabejotinai teigiamą įtaką mokinių mokymosi pasiekimams daroma per konsultacines valandas, kurių metu mokiniai turi galimybę pagilinti žinias arba likviduoti mokymosi spragas. Karantino metu konsultacijos pradėtos teikti nuotoliniu būdu, jose dažniausiai dalyvauja mokymosi sunkumų turintys mokiniai, o sugrąžinus mokinius, kurie neturi galimybių namuose mokytis nuotoliniu būdu, į mokyklas, konsultavimo procesas kontaktiniu būdu tapo dar veiksmingesnis.
Karantino situacija privertė mokyklas koreguoti parengtus planus. Mat šiuo metu nėra galimybių organizuoti kontaktinių veiklų (edukacinių išvykų, projektinių mokinių veiklų ir kt.). Tačiau dalį veiklų mokyklos perkėlė į virtualią erdvę, kas stiprina mokytojų ir mokinių informacinių technologijų gebėjimus ir suaktyvino mokinių tėvų dalyvavimą mokyklų veiklose.
Susitikime dalyvavusių mokyklų atstovai drąsiai ir atvirai įvardino, kad pradžioje į projektą žiūrėjo skeptiškai, daug ir sunkiai dirbo planuodami veiklas, tačiau jau dabar gali pasidžiaugti jo tikslingumu ir nauda.
Natalija Šidlauskienė, Trakų r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė
2021-02-25
Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, susitikimas
2021 m. vasario 3 d. Vilnius miesto savivaldybė nuotoliniu būdu organizavo projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų aptarimą. Renginyje dalyvavo trylika Vilniaus miesto projekto mokyklų, Vilniaus m. savivaldybės Bendrojo ugdymo skyrius vedėja Diana Petkūnienė, skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Lisauskienė, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkės Vida Kamenskienė ir Kristina Rūta Dzeventlauskienė.
Dvi mokyklos, Simono Daukanto gimnazija ir „Vaivorykštės“ darželis-mokykla, jau antrus metus įgyvendina projektą, turi patirties, kuria pasidalino renginio metu. Projekto veiklos persikėlė į nuotolinę erdvę ir sėkmingai tęsiamos. Išlieka esminė projekto idėja – priėjimas prie kiekvieno vaiko per konsultacijas, pagalbą, veiklos individualizavimą. Pažymėtina, kad mokyklos dirba kryptingai, nors daro nedaug, tačiau tikslingai, nesiblaško. Matosi, kad yra išliekamoji projekto vertė – investuojama į vaiką ir mokytoją.
Kitos vienuolika Vilniaus m. mokyklų, „Ateities“ mokykla, Grigiškių gimnazija, Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija, Lazdynų mokykla, Levo Karsavino mokykla, Naujamiesčio mokykla, Pavilnio progimnazija, Pranciškaus Skorinos gimnazija, „Vilnios“ pagrindinė mokykla, „Santaros“ gimnazija ir Saulėtekio mokykla-daugiafunkcis centras, projekto veiklas įgyvendina tik keturis mėnesius. Sudėtingoje karantino situacijoje mokyklos veiklas perkelia į virtualią erdvę. Pasak mokyklų atstovų tame yra ir teigiamų dalykų – mokytojai ir mokiniai tobulina gebėjimus dirbant su informacinėmis – komunikacinėmis technologijomis. Aišku, šis metas nesudaro galimybių kontaktinei mokinių veiklai (tiriamieji mokinių darbai, kūrybinės dirbtuvės, edukacinės išvykos ir pan.), todėl šiek tiek keičiasi parengti mokyklų veiklos tobulinimo planai. Mokyklos dabar perka techniką ir įrangą, sudarančią galimybes ugdymo procesą įgyvendinti virtualiu būdu. Pažymėtina, kad įsigytos priemonės labai padeda organizuoti į mokyklą ateinančių mokinių, kurie negali prisijungti ir dirbti nuotoliniu būdu, veiklas. Taip pat vyksta nuotoliniai mokytojų mokymai. O planuotos kontaktinės veiklos perkeliamos tolesniam laikotarpiui.
Vilniaus savivaldybės Bendrojo ugdymo skyrius vyr. specialistė Loreta Lisauskienė susitikimus su projekto mokyklomis organizuoja nuolatos. Šis susitikimas jau ketvirtasis. Tokie renginiai sudaro galimybes mokykloms pasidalinti patirtimi, aiškintis kylančiais problemas ir dirbti komandoje.
Vida Kamenskienė, projekto „Kokybės krepšelis“ metodininkė
2021-02-01
Projekto „Kokybės krepšelis“ dalyvių virtualus susitikimas Mosėdžio gimnazijoje
Š. m. sausio 28 d. Mosėdžio gimnazija organizavo Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšels“, nuotolinį susitikimą, kurio tikslas – pasidalinti projekto veiklų įgyvendinimo sėkmėmis ir aptarti kylančias problemas. Renginyje dalyvavo 30 mokyklų ir jas kuruojantys Švietimo skyrių bei savivaldybių atstovai. Mokyklų susitikimą įžanginiu žodžiu pradėjo Gražvydas Kazakevičius, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ 1.1. ir 1.3. veiklų metodininkas, kuruojantis Vakarų Lietuvos krašto mokyklas, dalyvaujančias šiame projekte. Mosėdžio gimnazija pradėjo kurti šių susitikimų tradiciją – kiekvieno susitikimo metu pakviesti žinomą visuomenės atstovą, padėsiantį susitikimo dalyviams padiskutuoti apie šių dienų žmogaus ugdymo aktualijas. Šį kartą tai buvo Lietuvos kunigas, vyriausiasis policijos kapelionas Algirdas Toliatas, kuris mokytojams siūlė daryti pozityvius pokyčius savo dvasioje, linkėjo neperdegti ir kartais gebėti pasakyti „ne“. Baigdamas kalbą kunigas kvietė visada būti pasiruošusiais, kai gyvenimas mus pakvies savo iššūkiams.
Po dvasingo pokalbio Mosėdžio gimnazija, kaip šio susitikimo organizatorė, pristatė, ką gimnazijos bendruomenė spėjo nuveikti nuo projekto pradžios. Mūsų gimnazijoje projekto veiklos nėra atsiejamos nuo kasdieninių gimnazijos siekių ir veiklų, viskas natūraliai persipina, vienos kitas papildo siekiant vaiko sėkmės. Pagrindiniu šio projekto veiklų įgyvendinimo tikslu pasirinkta užtikrinti kiekvieno mokinio matematikos pasiekimų ir pažangos augimą pagrindiniame ir pradiniame ugdyme. Kryptingai siekti šio tikslo padeda išsikelti uždaviniai – sukurti veiksmingas pagalbos mokiniui sąlygas 1–10 klasėse ir sudaryti tarpdalykinių integracinių ryšių matricą, padedančią pagerinti matematikos įgūdžius. Projekte dirba trys ketvirtadaliai visų gimnazijos pedagogų, kas du mėnesius su mokytojais aptariama, kaip jiems sekasi, kokių naujų idėjų atsiranda ir kaip jos įgyvendinamos. Jau įsitikinome horizontaliųjų konsultacijų, kai pamokoje dirba du mokytojai, veiksmingumu. Matome šios veiklos pridedamąją vertę, kai du mokytojai dirbdami klasėse, turinčiose 26 – 30 mokinių su skirtingais gebėjimais ir motyvacija, suteikia žymiai daugiau pagalbos ir konsultacijų. Sėkmingai vyksta ir individualios matematikos konsultacijos grupėmis 8-10 klasėse. Projekto lėšos skiriamos tiksliniam mokytojų kvalifikacijos programų finansavimui. Taikome praktiką, kai patys mokiniai taip pat teikia pagalbą vieni kitiems: vyresnieji padeda jaunesniems, bendraklasiai pagelbėja vieni kitiems.
Krepšelio idėją – padėti kiekvienam vaikui pagerinti jo pasiekimus, mums padeda plėtoti Lietuvių išeivijos paramos fondas „Saulutė“. Šiais metais fondas skyrė gimnazijai paramą, kurio lėšomis įrengsime „Ypatingą klasę ypatingiems vaikams“. Čia sulauks pagalbos ne tik turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir hiperaktyvūs, ateinantys iš nerimastingos socialinės aplinkos vaikai.
Rengiamės projektinių darbų konferencijai, kurios metu aštuntokai pristatys pasirinkto dalyko ir matematikos, informacinių technologijų integruotus darbus. Jau vyksta konsultacijos su darbo vadovais, parengtos projekto metodinės rekomendacijos, pasirinktos darbų temos, išsikeltos problemos, vyksta medžiagos rinkimas. Matematinių gebėjimų stiprinimui ugdymo procese skatiname integraciją tarp šešių mokomųjų dalykų, kad dėstydami savąjį dalyką ir taikydami matematikos žinias mokytojai naudotų vienodas sąvokas, vienodus būdus ir pan. Matematikos mokytojai tikslingai kiekvieną savaitę arba dukart per mėnesį organizuoja praktines – kūrybines dirbtuves, per pamokas spręsdami praktinio pobūdžio užduotis.
Mosėdžio gimnazija taip pat modernizuoja informacinių ir komunikacinių technologijų bazę bei ruošiasi kurti naujas edukacines erdves. „Kokybės krepšelio“ lėšos suteikė galimybę įsirengti hibridinę klasę, kurioje gali mokytis kartu ir klasėje, ir namuose esantys mokiniai. Pedagogai galės pamoką įrašyti ir nusiųsti mokiniu, jei jis dėl ligos ar kitų priežasčių neturės galimybių dalyvauti pamokoje.
Džiaugiamės, kad greta kitų suplanuotų veiklų turėsime ir naujas neformaliojo švietimo galimybes, kurios ugdys ir bendrąsias mokinių kompetencijas. Jei nesutrukdys pandemija, yra planuojamos net aštuonios tokios edukacijos 1 -10 kl. mokiniams.
Apibendrindami galime tik pasidžiaugti, kad „Kokybės krepšelis“ tokio nediduko šalies miestelio, kaip Mosėdis, gimnazijos vaikams suteikia puikių galimybių kurti, tobulėti, išbandyti ir patirti. Ir, kas labai svarbu, nejausti atskirties.
Po Mosėdžio gimnazijos direktorės A. Šverienės pranešimo Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ veiklų metodininkas G. Kazakevičius aptarė ir apibendrino pristatytas veiklas. Projekto kuratorius pasidžiaugė, kad mūsų gimnazijos veiklos tobulinimo planas, parengtas projekto metu, gražiai koreliuoja su gimnazijos metų veiklos plano tikslais bei veiklomis, todėl tikėtina didesnė sėkmė siekiant numatytų rezultatų.
Likęs susitikimo laikas buvo skirtas renginyje dalyvaujančių Vakarų Lietuvos krašto mokyklų klausimams ir diskusijom. Prieita išvados, kad kiekvienos mokyklos patirtis savita bei vertinga, tad tikslingai ji bus dedama į „kaupiamąjį patirčių banką“. Susitikimas baigtas sutariant kito susitikimo laiką ir vietą. Jis turėtų vykti Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje.
Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos informacija
2020-12-03
2020 m. gruodžio 2 d. įvyko virtuali viešoji konsultacija „Projekto „Kokybės krepšelis“ įgyvendinimas“, kurioje dalyvavo per 60 savivaldybių švietimo padalinių specialistų, kuruojančių projektą „Kokybės krepšelis“ savivaldybėse. Konsultacijos metu buvo aptarta Geros mokyklos koncepcija kaip iššūkis mokyklų veiklos tobulinimo planams, mokyklos veiklos tobulinimo planų turinys, mokyklų veiklos tobulinimo planų apžvalga, susitarimai dėl mokyklų tarpinių atsiskaitymų už veiklą, savivaldybės švietimo padalinio specialistų vaidmuo įgyvendinant projektą, organizaciniai ir kiti klausimai, kylantys įgyvendinant projektą.
Konsultacijos metu skaityti pranešimai:
Kristinos Dzeventlauskienės pranešimas „Susitarimai dėl mokyklų tarpinių atsiskaitymų už veiklą“
Konsultacijos įrašas
2020-11-28
Vakarų Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“, susitikimas Kintuose
Projekto „Kokybės krepšelis“ pirmasis tarpinis susitikimas pradėjus įgyvendinti veiklas vyko 2020-11-26 Kintuose virtualiu būdu. Susitikimus organizuoja ir veda Gražvydas Kazakevičius, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Kokybės krepšelis“ 1.1. ir 1.3. veiklos metodininkas, kuruojantis Vakarų Lietuvos krašto mokyklas, dalyvaujančias projekte. Susitikimai vyksta kas du-tris mėnesius mokyklose, kurios prisiima iššūkį pasikviesti 15- 30 mokyklų atstovų savo organizacijoje ir pasirūpinti visais su tuo kylančiais organizaciniais klausimais. Buvo susitarta, kad 2020-11-26 Kintuose susitiks 15 mokyklų atstovai iš Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės miestų ir rajonų, o 2020-11-27 Plungėje susitiks 16 mokyklų atstovai iš Kelmės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Rietavo miestų ir rajonų. Susitikimams Šilutės r. Kintų pagrindinė mokykla ir Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija turėjo atlikti „namų darbus“ (tema „Edukacinės erdvės“), kurių pagrindu turėjo vykti kūrybinės dirbtuvės, dirbama priimančių mokyklų labui. Tačiau šie susitikimai tiesioginiu būdu negalėjo įvykti dėl karantino ir Kintai prisiėmė iššūkį organizuoti visiems susitikimą Kintuose virtualiu būdu Google Meet pagalba (tokios organizacinės patirties neturėjome – pirmas kartas!).
Susitikime dalyvavo 76 dalyviai iš Vakarų Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte „Kokybės krepšelis“. Kintiškių komanda (R. Grikšas, J. Tamošiūnienė, E. Kelpšienė, A. Gužauskienė) virtualiai pasitiko svečius ir supažindino su mokykla, jai priklausančiais pastatais, edukacinėmis erdvėmis. Taip pat pristatė atliktus „namų darbus“ – pranešimą apie edukacines erdves mokinių akimis (tyrimą atliko L. Valaitė kartu su 2-10 klasių mokiniais). Susitikime kalbėta apie edukacines erdves Geros mokyklos kontekste, darbiniais planų įgyvendinimo aspektais ir kitais aktualiais klausimais. Kitas susitikimas planuojamas sausio mėn. Skuodo r. Mosėdžio gimnazijoje. Smagu, kad „pirmas blynas“ neprisvilo, įgijome patirties, „pasitikrinome“ ir dabar žinome kelių žmonių komandos reikia organizuojant virtualius susitikimus ir jų metu, kad viskas vyktų sklandžiai. Susitikimo organizacinė komanda: 1) kvietimai, prijungimai, medžiagos demonstravimas – Ramūnas Grikšas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui; 2) techniniai sprendimai, taisyklių laikymosi stebėsena, trikdžių šalinimas iki ir susitikimo metu – Vitalijus Šturma, kompiuterių sistemų inžinierius; 3) dalyvių registratorė, pokalbių lauko stebėtoja – Eglė Kelpšienė, psichologo asistentė; 4) pranešėja – Asta Gužauskienė, direktorė; 5) tyrimo pranešimui atlikėja – Lina Valaitė, IT mokytoja; 6) susitikimo visuminės eigos stebėtoja – Jurgita Tamošiūnienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Daugiau informacijos rasite čia >>>.
Šilutės r. Kintų pagrindinės mokyklos informacija