Nacionalinė švietimo agentūra tęsia registraciją į gruodžio mėn. nuotolines konsultacijas švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Konsultacijomis siekiama stiprinti jų dalyvių vadybos, lyderystės, socialines-emocines bei ugdymo turinio ir procesų vadybos kompetencijas. Konsultacijų metu bus aptariami konkretūs konsultacijose dalyvaujančių vadovų pateikti klausimai, analizuojamos vadovų pateiktos situacijos bei ieškomi šių situacijų sprendimai.
Registracija vyksta į šias konsultacijas:
Gruodžio 9 d. ir 16 d. vyks nuotolinės konsultacijos tema „Įtraukiojo ugdymo organizavimo, vykdymo, tobulinimo vadybiniai aspektai, praktinė vadovų patirtis: nuo ugdymo turinio įgyvendinimo, pagalbos mokiniui teikimo iki naujų modelių diegimo ugdyme“.
Konsultuos lektorė Jūratė Lazdauskienė, Tauragės ,,Šaltinio” progimnazijos direktorė, įtraukiojo ugdymo specialistė, švietimo konsultantė, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų mentorė.
Registracija į 2024 m. gruodžio 9 d. (pirmadienis) konsultaciją, skirtą bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, vyksta čia iki gruodžio 4 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. gruodžio 16 d. (pirmadienis) konsultaciją, skirtą švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams, vyksta čia iki gruodžio 12 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 10 d. ir 17 d. vyks nuotolinės konsultacijos tema „Mokinio-mokytojo-tėvų santykiai mokykloje. Vadovo vaidmuo stiprinant įstaigos bendradarbiavimą su tėvais. Konfliktų su tėvais sprendimas. Dalykinė komunikacija vadovo darbe: svarbios žinutės skirtingoms bendruomenės narių grupėms“, skirtos švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Konsultuos psichologė Asta Blandė, kvalifikacijos programų mokytojams, ugdymo įstaigų vadovams rengėja ir lektorė, švietimo įstaigų Lietuvoje konsultantė.
Registracija į 2024 m. gruodžio 10 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 6 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. gruodžio 17 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 13 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 12 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Universalaus dizaino mokymuisi prieigos taikymas ugdymo procese (ugdymo tikslų, metodų, priemonių, mokinių pasiekimų vertinimo būdų taikymas) ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“, skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams.
Konsultuos lektorė Sigita Balčiūnienė, ikimokyklinio ugdymo vaikų pasiekimų aprašo viena iš rengėjų, profesinio tobulėjimo programų ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams lektorė, konsultantė, Utenos savivaldybės Universalaus dizaino ugdymui darbo grupės narė.
Registracija į 2024 m. gruodžio 12 d. (ketvirtadienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 9 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 18 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo reglamentas ir praktiniai aspektai (stebėsena, išorinis vertinimas ir/ar įsivertinimas, duomenų panaudojimas mokyklos veiklai tobulinti)“.
Konsultacijos skirtos neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų vadovams.
Konsultuos lektorė Vaida Šiaučiūnė, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, „eTwinning“ programos ambasadorė Panevėžio regione, mokyklų įsivertinimo sistemos konsultantė.
Registracija į 2024 m. gruodžio 18 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 13 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultacijų tikslinė grupė – pedagoginiai darbuotojai.
Konsultacijų dalyvių skaičius – 5 asmenys. Vietų skaičius itin ribotas, todėl prašome registruotis atsakingai. Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta renginio prisijungimo nuoroda Jūsų nurodytu elektroniniu paštu, likus kelioms dienoms iki konsultacijos.
Konsultacijos vyks nuo 12.00 iki 15.20 val. (trukmė – 4 akademinės valandos).
Daugiau informacijos apie konsultacijas teikia:
Rasmutė Elena Norkūnienė, tel. +370 658 18 342, el. p. Rasmute-Elena.Norkuniene@nsa.smm.lt.
Konsultacijos dalyviams yra nemokamos ir organizuojamos įgyvendinant projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Jis vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ ir yra finansuojamas Europos socialinio fondo + bei Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Kviečiame registruotis į gruodžio mėn. nuotolines konsultacijas švietimo įstaigų vadovams
Konsultacijomis siekiama stiprinti jų dalyvių mokyklų veiklos tobulinimo, ugdymo turinio ir procesų vadybos kompetencijas. Konsultacijų metu bus aptariami konkretūs konsultacijose dalyvaujančių vadovų pateikti klausimai, analizuojamos vadovų pateiktos situacijos bei ieškomi šių situacijų sprendimai.
Būsimos konsultacijos:
Gruodžio 2 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Universalaus dizaino mokymuisi prieigos taikymas ugdymo procese (ugdymo tikslų, metodų, priemonių, mokinių pasiekimų vertinimo būdų taikymas)“, skirta švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Konsultuos Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, universalaus dizaino mokymuisi prieigos Utenos r. savivaldybėje iniciatorė ir vykdytoja, švietimo konsultantė, lektorė, UDM metodinių priemonių rengėja.
Registracija į 2024 m. gruodžio 2 d. (pirmadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 27 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 3 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Darbo apmokėjimo sistema mokykloje. Mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymas. Darbo sutarčių sudarymas, jų keitimas, papildymas. Švietimo įstaigos vadovo teisės ir pareigos. Tinkamas pranešimų mokytojams parengimas (pvz., kaip teisingai parengti darbuotojams pranešimus apie mažėjantį krūvį)“, skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams.
Gruodžio 9 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Aktualūs darbo kodekso aspektai, darbo ginčų sprendimo principai, santykiai su profsąjungomis. Švietimo įstaigos vadovo teisės ir pareigos. Tinkamas pranešimų mokytojams parengimas (pvz., apie skiriamą nuobaudą)“, skirta švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Konsultuos lektorius Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas, turintis ilgametę švietimo darbuotojų konsultavimo patirtį darbo teisės, socialinio dialogo, etatinio darbo apmokėjimo srityse, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos mokytojas.
Registracija į 2024 m. gruodžio 3 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 28 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. gruodžio 9 d. (pirmadienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 4 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 3 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Bendrojo ugdymo mokyklos veiklos planavimas ir vidaus veiklas reglamentuojančių dokumentų rengimas bei mokyklos planų dermė (kiek ir kokių dokumentų turėtų būti rengiama, kas svarbu juos rengiant)“, skirta bendrojo ugdymo mokyklų vadovams.
Konsultuos lektorė Asta Sakalauskienė, švietimo lyderystės konsultantė, mokymo programų apie pasidalytąją lyderystę bei duomenimis grįsto vadovavimo ir įstaigos kultūros kūrimo rengėja, asmens duomenų apsaugos pareigūnė.
Registracija į 2024 m. gruodžio 3 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 28 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 4 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Mokyklų, vykdančių neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas veiklos planavimas ir vidaus veiklas reglamentuojančių dokumentų rengimas (kiek ir kokių dokumentų turėtų būti rengiama, kas svarbu juos rengiant)“.
Gruodžio 18 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo reglamentas ir praktiniai aspektai (stebėsena, išorinis vertinimas ir/ar įsivertinimas, duomenų panaudojimas mokyklos veiklai tobulinti)“.
Konsultacijos skirtos neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų vadovams.
Konsultuos lektorė Vaida Šiaučiūnė, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, „eTwinning“ programos ambasadorė Panevėžio regione, mokyklų įsivertinimo sistemos konsultantė.
Registracija į 2024 m. gruodžio 4 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 29 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. gruodžio 18 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 13 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 4 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, veiklos planavimas ir vidaus veiklas reglamentuojančių dokumentų rengimas (kiek ir kokių dokumentų turėtų būti rengiama, kas svarbu juos rengiant)“.
Gruodžio 11 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, veiklos kokybės išorinis vertinimas ir praktinis jo organizavimas. Duomenų panaudojimas mokyklos veiklai tobulinti“.
Konsultacijos skirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams.
Konsultuos lektorė Regina Beinorienė, Bendrųjų ugdymo programų, metodinių leidinių ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo mokytojams rengėja, bendraautorė; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nacionalinių projektų leidinių, kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės vertintoja.
Registracija į 2024 m. gruodžio 4 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 29 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. gruodžio 11 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 6 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Gruodžio 5 d. vyks nuotolinė konsultacija tema „Dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų naudojimo etika. Kaip skaitmeninės komunikacijos priemonės gali būti naudojamos siekiant pagerinti pedagogų, mokinių ir suinteresuotųjų subjektų sąveiką bei informacijos sklaidą ir priėmimą. Su skaitmeniniais pokyčiais susiję iššūkiai ir galimybės švietimo įstaigose. DI ugdyme ir kasdienėje švietimo įstaigos vadovo veikloje. DI naudojimo pavyzdžiai. DI įrankiai – kaip išsirinkti“, skirta švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Konsultuos lektorius Norbertas Airošius, mokymo programų apie (DI) dirbtinio intelekto įrankių naudojimą bei skaitmeninio ugdymo konsultantų rengėjas, sertifikuotas švietimo lyderystės konsultantas, Neringos sporto mokyklos direktorius.
Registracija į 2024 m. gruodžio 5 d. (ketvirtadienis) konsultaciją vyksta čia iki gruodžio 2 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultacijų tikslinė grupė – pedagoginiai darbuotojai.
Konsultacijų dalyvių skaičius – 5 asmenys. Vietų skaičius itin ribotas, todėl prašome registruotis atsakingai. Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta renginio prisijungimo nuoroda Jūsų nurodytu elektroniniu paštu, likus kelioms dienoms iki konsultacijos.
Konsultacijos vyks nuo 12.00 iki 15.20 val. (trukmė – 4 akademinės valandos).
Daugiau informacijos apie konsultacijas teikia Rasmutė Elena Norkūnienė, tel. +370 658 18 342, el. p. Rasmute-Elena.Norkuniene@nsa.smm.lt.
Konsultacijos dalyviams yra nemokamos ir organizuojamos įgyvendinant projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Jis vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ ir yra finansuojamas Europos socialinio fondo + bei Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Konsultacijomis siekiama stiprinti jų dalyvių vadybos, lyderystės, socialines-emocines bei ugdymo turinio ir procesų vadybos kompetencijas. Konsultacijų metu bus aptariami konkretūs konsultacijose dalyvaujančių vadovų pateikti klausimai, analizuojamos vadovų pateiktos situacijos bei ieškomi šių situacijų sprendimai.
Skelbiamos naujos konsultacijų datos ir vykdoma registracija į šias konsultacijas:
Konsultuos lektorė Olivija Saranienė, vadovaujančioji mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, mokymų programų apie mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą bei atnaujintas ugdymo turinio programas rengėja.
Registracija į 2024 m. lapkričio 18 d. (pirmadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 13 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. lapkričio 19 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 14 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 18 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultuos psichologė Asta Blandė, kvalifikacijos programų mokytojams, ugdymo įstaigų vadovams rengėja ir lektorė, švietimo įstaigų Lietuvoje konsultantė.
Registracija į 2024 m. lapkričio 18 d. (pirmadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 13 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. lapkričio 29 d. (penktadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 26 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultuos lektorius Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas, turintis ilgametę švietimo darbuotojų konsultavimo patirtį darbo teisės, socialinio dialogo, etatinio darbo apmokėjimo srityse, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos mokytojas.
Registracija į 2024 m. lapkričio 19 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 14 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. lapkričio 20 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 15 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultuos lektorė Asta Sakalauskienė, švietimo lyderystės konsultantė, mokymo programų apie pasidalytąją lyderystę bei duomenimis grįsto vadovavimo ir įstaigos kultūros kūrimo rengėja, asmens duomenų apsaugos pareigūnė.
Registracija į 2024 m. lapkričio 20 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 15 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. lapkričio 27 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 22 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultuos lektorius Norbertas Airošius, mokymo programų apie (DI) dirbtinio intelekto įrankių naudojimą bei skaitmeninio ugdymo konsultantų rengėjas, sertifikuotas švietimo lyderystės konsultantas, Neringos sporto mokyklos direktorius.
Registracija į 2024 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 25 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Konsultacijų tikslinė grupė – pedagoginiai darbuotojai.
Konsultacijų dalyvių skaičius – 5 asmenys. Vietų skaičius itin ribotas, todėl prašome registruotis atsakingai. Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta renginio prisijungimo nuoroda Jūsų nurodytu elektroniniu paštu, likus kelioms dienoms iki konsultacijos.
Konsultacijos vyks nuo 12.00 iki 15.20 val. (trukmė – 4 akademinės valandos).
Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta renginio prisijungimo nuoroda (registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu).
Daugiau informacijos apie konsultacijas teikia Rasmutė Elena Norkūnienė, tel. +370 658 18 342, el. p. Rasmute-Elena.Norkuniene@nsa.smm.lt.
Konsultacijos dalyviams yra nemokamos ir organizuojamos įgyvendinant projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Jis vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ ir yra finansuojamas Europos socialinio fondo + bei Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Nacionalinė švietimo agentūra pradeda registraciją į lapkričio mėnesį vyksiančias nuotolines konsultacijas švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams. Iki metų pabaigos ugdymo įstaigų direktorius, direktorių pavaduotojus ugdymui bei ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus planuojama pakviesti į 28 skirtingas konsultacijas.
Konsultacijomis siekiama stiprinti jų dalyvių vadybos, lyderystės, socialines-emocines bei ugdymo turinio ir procesų vadybos kompetencijas. Konsultacijų metu bus aptariami konkretūs konsultacijose dalyvaujančių vadovų pateikti klausimai, analizuojamos vadovų pateiktos situacijos bei ieškomi šių situacijų sprendimai.
Iki šių metų pabaigos planuojama suorganizuoti 28 nuotolines konsultacijas šiomis temomis:
Pradedama registracija į artimiausias konsultacijas!
Lapkričio 4 d. ir 11 d. vyks nuotolinės konsultacijos tema „Universalaus dizaino mokymuisi prieigos taikymas ugdymo procese (ugdymo tikslų, metodų, priemonių, mokinių pasiekimų vertinimo būdų taikymas) bendrajame ugdyme“, skirtos bendrojo ugdymo vadovams.
Konsultuos Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, universalaus dizaino mokymuisi prieigos Utenos r. savivaldybėje iniciatorė ir vykdytoja, švietimo konsultantė, lektorė, UDM metodinių priemonių rengėja.
Registracija į 2024 m. lapkričio 4 d. (pirmadienis) konsultaciją vyksta čia iki spalio 29 d. 17 val. arba kol bus suformuota grupė.
Registracija į 2024 m. lapkričio 11 d. (pirmadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 5 d. 17 val. arba kol bus suformuota grupė.
Lapkričio 12 d. ir 13 d. vyks nuotolinės konsultacijos tema „Psichologinis vadovo portretas – įstaigos vizitinė kortelė. Lyderystė vadovo darbe: kaip lūkesčius priartinti prie realybės? Pažeidžiamumas ir psichologinis atsparumas vadovo dienotvarkėje. Reagavimas į stresines situacijas“, skirtos švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Konsultuos psichologė Asta Blandė, kvalifikacijos programų mokytojams, ugdymo įstaigų vadovams rengėja ir lektorė, švietimo įstaigų Lietuvoje konsultantė.
Registracija į 2024 m. lapkričio 12 d. (antradienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 6 d. 17 val. (arba iki kol bus suformuota grupė).
Registracija į 2024 m. lapkričio 13 d. (trečiadienis) konsultaciją vyksta čia iki lapkričio 7 d. 17 val. |(arba iki kol bus suformuota grupė).
Vietų skaičius itin ribotas. Konsultacijų dalyvių skaičius – 5 asmenys.
Konsultacijų vyks nuo 12.00 iki 15.20 val. (trukmė – 4 akademinės valandos).
Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta renginio prisijungimo nuoroda (registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu).
Daugiau informacijos apie konsultacijas teikia Rasmutė Elena Norkūnienė, tel. +370 658 18 342, el. p. Rasmute-Elena.Norkuniene@nsa.smm.lt.
Konsultacijos dalyviams yra nemokamos ir organizuojamos įgyvendinant projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Jis vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ ir yra finansuojamas Europos socialinio fondo + bei Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA), vykdydama projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklą „Lituanistinio švietimo vykdytojų kvalifikacijos tobulinimas“, kviečia lituanistinio švietimo vykdytojus registruotis ir dalyvauti mokymuose, tobulinti kompetencijas, būtinas lituanistinio švietimo integruotai programai sėkmingai įgyvendinti.
Mokymai vyks pagal parengtas lituanistinio švietimo vykdytojų (lituanistinių mokyklų mokytojų ir vadovų) kvalifikacijos tobulinimo programas:
Papildomas pasirenkamasis modulis „Lituanistinio švietimo organizavimo vadyba“ (20 akad. val.).
Projekto vykdymo metu, nuo 2024 m. spalio iki 2026 m. liepos mėn., planuojama mokymus organizuoti 120 asmenų. Grupės dydis – 20–25 asmenys.
Mokymai vyks nuotoliniu būdu (nuo 15 val. Lietuvos laiku) bei kontaktiniu būdu Lietuvoje ir užsienyje. Tarp mokymų nuotoliniu ir kontaktiniu būdu bus daroma kelių mėnesių pertrauka, skirta praktiniams darbams atlikti.
Pretendentų į mokymo programas atranka bus vykdoma atsižvelgiant į teritorinį pasiskirstymo principą.
Pradedame registraciją į 1 ir 2 mokymų grupes, skirtas Šiaurės ir Vidurio Europai. Kontaktiniai šių grupių mokymai numatomi 2025 m. gegužės mėn. Osle, Norvegijoje.
Kviečiame registruotis Airijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos lituanistinių mokyklų mokytojus ir vadovus.
1 grupė. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą, 40 akad. val. (su vadybos moduliu – 60 akad. val.) Registruotis.
2 grupė. Pagrindinis ugdymas pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą, 40 akad. val. (su vadybos moduliu – 60 akad. val.) Registruotis.
Prašome registruotis iki š. m. lapkričio 6 d. 23.59 val. Lietuvos laiku.
Reikalavimai ketinantiems dalyvauti mokymuose
Pretenduojantys į mokymus asmenys turi atitikti šiuos reikalavimus:
Papildomi kriterijai ketinantiems dalyvauti mokymuose
Atrenkant asmenis į mokymus, bus taikomi šie papildomi kriterijai:
Atranką į mokymus vykdys NŠA. Atrinkti dalyviai bus informuojami per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo registracijos anketoje nurodytu el. pašto adresu. Neatrinkti dalyviai nebus informuojami.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“, NŠA mokymų dalyviams kompensuos programos įgyvendinimo, kelionės, apgyvendinimo viešbutyje ir maitinimo išlaidas. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Kilus klausimų, maloniai prašome kreiptis į Nacionalinės švietimo agentūros „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ projekto veiklos metodininkę Meilę Čeponienę telefonu +370 658 18 018 arba el. paštu Meile.Ceponiene@nsa.smm.lt.
Norą įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų šiais mokslo metais jau išreiškė daugiau kaip 1400 pedagogų, tačiau priėmimas tęsiamas iki pat rugsėjo pabaigos, o pedagogų ypač laukiama renkantis tiksliųjų mokslų, kalbų modulius. Galimybė įgyti papildomą dalyko kvalifikaciją ar specializaciją, paprastai tariant – persikvalifikuoti, valstybės bei ES fondų lėšomis bus suteikta 1191 pedagogui. Rekordinis paraiškų skaičius pateiktas į logopedijos ir specialiosios pedagogikos modulius. Norinčių įgyti šias specializacijas yra kelis kartus daugiau nei tam buvo numatyta vietų.
„Nuo šių mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklos visiškai pereina prie įtraukiojo ugdymo. Šį pokytį matome ir vertindami paraiškas – į vieną specialiosios pedagogikos studijų vietą šiemet pretendavo 3 pedagogai. Mokytojai atviri – neturint specialiosios pedagogikos žinių, dirbti mokykloje bus labai sunku, tad ruošiasi atsakingai – kaupdami naujas žinias ir įgūdžius. Tai džiugina ir rodo, kad visa švietimo bendruomenė šiame pokytyje veikia kaip viena komanda, kur kiekvienas įsitraukia taip, kaip gali geriausiai“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vadovas Algimantas Kartočius.
Anot jo, susidomėjimą logopedijos studijomis taip pat lengva paaiškinti. Pedagogai pastebi prastėjančią vaikų kalbą – kasmet daugėja nekalbančių trimečių, todėl ieško būdų bei žinių, kaip jiems padėti. Logopedijos modulis universitetuose šiemet pats populiariausias – į vieną vietą pretendavo 5 pedagogai.
Populiariausia – VU Šiaulių akademija
Daugiausiai paraiškų šiais metais gavo VU Šiaulių akademija (VUŠA). Norą čia įgyti papildomų dalykinių kompetencijų išreiškė beveik 900 pedagogų, o tai yra dvigubai daugiau, nei jų numatyta priimti. Didžiausio susidomėjimo čia sulaukė logopedijos studijos – paraiškų per kelis mėnesius gauta 400, tačiau studijuoti bus pakviesta apie 60 pedagogų.
„Paraiškų priėmimas į populiariausias kryptis, tokias kaip logopedija, specialioji pedagogika jau baigėsi. Tiems, kurie pretendavo ir nepateks į norimą specializaciją, siūlysime pagalvoti apie galimybę pasirinkti kitą studijų kryptį. Šiuo metu Lietuvoje itin trūksta matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Į šiuos modulius dar yra laisvų vietų, todėl juos pasirinkę, bus garantuoti, kad darbo tikrai turės“, – motyvus vardina A. Kartočius.
Anot jo, vis dar galima pretenduoti į tiksliųjų mokslų modulius – chemijos, matematikos, fizikos, informatikos, biologijos bei kalbų – lietuvių, vokiečių, prancūzų, lenkų, lotynų. Vilniaus universitete paraiškų pateikimas pratęstas iki rugsėjo 30 d.
Laukia ikimokyklinio ugdymo pedagogų
Daugiausiai vietų aukštosiose mokyklose šiais metais numatyta pedagogams, norintiems įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo specializaciją – iš viso daugiau nei 200. Paraiškų teikimas į šį modulį sustabdytas tik VU Šiaulių akademijoje, tačiau laisvų vietų vis dar turi Vytauto Didžiojo universitetas.
Daugiausiai pedagogų į perkvalifikavimo studijas šiais metais planuoja priimti Vytauto Didžiojo universitetas – 485, toliau rikiuojasi VU Šiaulių akademija – 373, Vilniaus universitetas – 217 ir Vilniaus kolegija – 116.
Pedagogų perkvalifikavimui iki 2027 metų numatyta skirti 20,9 mln. eurų. Per kelerius metus galimybė įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų iš viso bus suteikta 4430 pedagogų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Pedagogai , dalyvaujantys Nacionalinės švietimo agentūros projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kviečiami rinktis iš 20 skirtingų modulių studijų: nuo tiksliųjų mokslų iki šokio ar pilietiškumo ugdymo.
20 metų Jūratė dirbo rinkodaros ir miesto renginių organizavimo specialiste. Darbas iki išnaktų, neskaičiuojant nei darbo valandų, nei savo jėgų, jaunam žmogui atrodė įprastas gyvenimo būdas. Trečio vaiko gimimas ir suvokimas, kad darbdaviai ne itin nori į penktą dešimtmetį įkopusių rinkodaros specialistų, apvertė vilnietės gyvenimą aukštyn kojomis. Šiandien ji VGTU licėjuje dirba pradinių klasių mokytoja ir šypsosi prisimindama, jog atėjo tik dviem savaitėms pavaduoti sergančios mokytojos. Nejučia prabėgo jau visi 8 metai.
Šį rudenį Jūratė Budrienė savo klasėje laukia pirmokų. Nors į mokyklą ji atėjo su nusistatymu, kad daugiau nebesimokys ir tikrai ilgai nedirbs pedagoginio darbo, tačiau kategoriškumas išnyko kartu su supratimu, jog mokykloje į viską galima žiūrėti kūrybiškai.
„Pavaduodama sergančią mokytoją pamačiau, kiek daug čia erdvės laisvei ir kūrybai. Mes su vaikais sugalvojame vis naujus savo rytinius ritualus – kas sakė, kad negalima pasisveikinant repuoti? Bet labiausiai šiame darbe žavi pasikeitęs mano požiūris į vaikus ir supratimas, kad ne mes juos mokome, o jie yra didžiausi mūsų mokytojai. Kaskart atrasdama tinkamą raktą į uždaresnio ar sudėtingesnio vaiko širdį, aš pati paaugu kaip žmogus ir išmokstu kažko naujo“, – patirtimi dalinasi VGTU licėjaus mokytoja.
Viską pakeitė vienas prašymas
Darbą mokykloje Jūratė pasirinko iš praktinių paskatų. Trečiam vaikui pradėjus lankyti darželį, vilnietė prisimena ieškojusi laikino sprendimo, kur nereikėtų dirbti iki išnaktų ir ji galėtų laiku pasiimti visas atžalas iš ugdymo įstaigų.
„Vienoje pradinėje mokykloje įsidarbinau pailgintos grupės mokytoja – darbas buvo nuo 13 iki 18 valandos. Tai puikus variantas auginant tris vaikus. Kitą vertus, būkime atviri – rinkodaros ir renginių specialistų visi nori jaunų ir kai tau jau yra 40 plius, darbdavys siunčia visus ženklus, kad gal jau laikas užleisti savo vietą jaunesniems“, – atvirauja vilnietė.
Po metų J. Budrienė įsidarbino VGTU licėjuje – čia ji taip pat tikėjosi būti pailgintos grupės mokytoja, tačiau netikėtas direktorės prašymas kelias savaites pavaduoti pradinių klasių mokytoją pasuko jos karjeros kelią neplanuota linkme.
„Labai greitai sugriuvo mano nuostata, kad tai neįdomus ir monotoniškas darbas. Žvelgiant plačiau, pradinio ugdymo mokytojas – tai žmogus, kuris labai svarbus vaiko gyvenime, jis formuoja mažo žmogaus sampratą apie draugus, mokyklą ir turi daug įtakos jo pasirinkimuose“, – apie savo apsisprendimą dirbti pedagoginį darbą pasakoja pašnekovė.
Mokytoja su keturiais diplomais
Aštuonerius metus pradinių klasių mokytoja dirbanti Jūratė turi net 4 diplomus – pirmoji jos specialybė įgyta Vilniaus konservatorijoje, kur ji baigė etninės kultūros pedagogiką. Vėliau sekė istorijos bei socialinių mokslų pedagogikos studijos. 2018 metais pagal projektą „Tęsk“ Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigtas pradinio ugdymo pedagogikos studijas ji atsimena kaip vienas įdomiausių.
„Su kokiu užsidegimu aš laukdavau naujų paskaitų, kai vėl galėsiu sužinoti kažką naujo. Viskas buvo dėstoma paprastai, bet šiuolaikiškai. Mane domino naujausi mokymo metodai, kokiais būdais galima sudominti vaikus. Labiausiai patiko tai, kad viską iškart galėdavau savo klasėje pritaikyti praktiškai. Žinoma, buvo naktų, kai baigiamąjį darbą rašiau iki 3 nakties, o 6 valandą vėl keldavausi į darbus, bet tas etapas juk labai laikinas“, – apie 1,5 metų trukusias studijas pasakoja J. Budrienė.
Save ji laiko netradicine mokytoja, kuri mėgsta ne tik sukeisti mokymosi programos eiliškumą, bet ir nuolat ieško būdų, kuo nustebinti savo mokinius, ar kaip paįvairinti pamoką. Anot jos, studijos praplėtė suvokimą, kad vaikai gali būti ir kitokie – jei jis, pavyzdžiui, turi motorikos sutrikimų, jo niekaip neišmokysi kirpti žirklėmis.
„Anksčiau lipdavau per save bandydama padaryti neįmanomus dalykus. Atsimenu klasėje buvo viena mergaitė, kuri turėjo elgesio ir emocijų sutrikimą. Ji su skara sėdėdavo po stalu ir vieną dieną pavirsdavo gėle, kitą dieną – princese, kiškiu ar lapute. Iš pradžių tai labai glumino ir mane, ir bendraklasius. Kai įsijaučiau į jos būseną, pati pradėjau iš namų neštis skaras ir jomis keistis, vadinti ją tuo, kuo ji tą dieną norėdavo būti, įvyko stebuklas – mergaitė pradėjo ir rašyti, ir skaityti, ir kartu dirbti klasėje. Išmokau vaikus priimti tokius, kokie jie yra, o sudėtingose situacijose nurimti. Reikia daug pastangų, bet tokios patirtys labai augina“, – apie savo atradimus dirbant pedagoginį darbą pasakoja J. Budrienė.
Galimybė studijuoti nuo šio rudens
VGTU licėjuje dirbanti Jūratė dažnai mėgsta akcentuoti, kad vaikai yra geriausi mūsų mokytojai, iš vidaus laužantys nusistovėjusias nuostatas ir praplečiantys mūsų galimybių ribas.
„Mes, suaugusieji, dažnai manome viską jau mokantys ir kad tai, ką mokame, yra teisinga. Jei pieva yra žalia, tai ji žalia, jokiu būdu ne mėlyna. Bet ar tikrai negali būti kitaip? Kaip smagu yra išsilaisvinti ir mąstyti plačiau. Tiek vaikai, tiek studijos labai praplečia tavo mąstymo lauką. Tad jei kažkam kirba bent menkiausia mintis nuo rudens studijuoti, eikite net nedvejodami“, – drąsina VGTU licėjuje pradinių klasių mokytoja dirbanti Jūratė Budrienė.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinė švietimo agentūra, vykdydama projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklą „Pedagogų profesinės kompetencijos stažuočių užsienyje programa“, kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stažuočių užsienyje pristatymo renginyje, kuris vyks 2024 m. rugpjūčio 26 d. 13.00–14.00 val. MS Teams aplinkoje.
Nuotolinio renginio metu bus pristatyta projekto veiklos „Pedagogų profesinės kompetencijos stažuočių užsienyje programa“ įgyvendinimo eiga, paraiškų dalyvauti pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stažuotėse užsienyje teikimo tvarka, reikalavimai kandidatams ir atsakyta į dalyviams iškilusius klausimus.
Išankstinė registracija dalyvauti pristatymo renginyje vykdoma čia.
Prisijungimo į nuotolinį renginį nuoroda, likus kelioms dienoms iki renginio, bus išsiųsta užsiregistravusiems dalyviams.
Pedagogų profesinės kompetencijos stažuotės užsienyje – savarankiškai pasirinkta 5–10 dienų veikla, skirta pedagoginių darbuotojų profesinėms kompetencijoms tobulinti kvalifikacijos tobulinimą organizuojančiose institucijose, ar šešėliavimui užsienio švietimo įstaigose, siekiant įgyti ir (ar) plėtoti pedagogų kompetencijas, reikalingas pedagogo profesinėms veikloms ir (ar) pareigoms vykdyti.
Paraiškų teikimo terminas – iki 2024 m. rugsėjo 16 d.
Stažuočių įgyvendinimo laikotarpis – 2024 m. spalio 14 d. – 2025 m. rugpjūčio 29 d.
Plačiau apie tai, kaip teikti paraiškas, norint dalyvauti pedagoginių darbuotojų stažuotėse užsienyje profesinėms kompetencijoms tobulinti, skaitykite čia.
Nedideliame Suvalkijos miestelyje gyvenanti Vaida kolegas žavi savo veiklumu ir nuolatiniu noru išmokti kažko naujo. Pedagoginį anglų kalbos išsilavinimą turinti mokytoja jau yra pabaigusi dvejas papildomas studijas ir neslepia, jog dairosi galimybių nuo rudens studijuoti matematiką. „Į mokyklą atėjo visiškai nauja karta ir ji stipriai skiriasi nuo tos, kokią mačiau prieš 16 metų. Vaikai bręsta daug anksčiau, seni mokymo metodai nebeveikia, o mokytojo rolė nebėra išmokyti tik mokomojo dalyko“, – savo motyvus nuolat tobulėti ir gilinti žinias vardina Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyriaus Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje dirbanti Vaida Jurkšienė.
39 metų mokytoja sako visuomenėje pastebinti gajų stereotipą, esą „studijos – tai ne man“ arba „man to niekada nereikės“. Dalindamasi savo patirtimi, Vaida nuolat akcentuoja, kad įgytos papildomos žinios praverčia ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, o svarbiausia – atveria naujas galimybes ir augina savivertę. Šiandien ji mokykloje turi ne vieną rolę – įgytos papildomos kompetencijos leidžia jai dirbti ne tik pradinių klasių bei anglų kalbos mokytoja, bet ir organizuoti informatikos būrelius.
„Gana dažnai girdžiu replikas – tau gerai, tu daug ką moki ir išmanai, kaip pasidaryti pačiai. Visuomet su šypsena atsakau – ir jūs galite viso to išmokti, tik pradėkit eiti tikslo link. Nereikia bandyti įsibėgėjus iškart užšokti į aukštą viršukalnę, svarbu nusiteikti lipti į ją nuosekliai. Žinoma, bus posūkių, bus aukštesnių pakopų, bet, jei viską darysi mažais žingsneliais, tikrai užlipsi“, – savo požiūriu dalinasi pedagogė, auginanti dvi dukras.
Save atrado dirbdama su pradinukais
Prieš 16 metų pedagogės karjerą pradėjusi Vaida prisimena, kad mažo miestelio mokykloje jau dirbo anglų kalbos mokytoja, todėl jai buvo pasiūlytos vos kelios pamokas per savaitę. Turėdama nemažai laisvo laiko, ji mielai pavaduodavo sergančias pradinių klasių mokytojas.
„Taip atsitiko, kad iš mūsų mokyklos išėjo viena pradinių klasių mokytoja ir atsirado laisva vieta. Kadangi turiu edukologijos magistro laipsnį, man pasiūlė laikinai ją pavaduoti, kol suras naują mokytoją. Po metų supratau, kad dirbti su pradinukais man patinka kur kas labiau nei būti anglų kalbos mokytoja. Labiausiai sužavėjo tai, kad kiekvieną dieną tu turi ruoštis, ieškoti naujų metodų, būdų, kaip sudominti vaikus ir tai stipriai augina tave kaip žmogų. Suvokimas, kad darbas mokykloje gali būti ne monotoniškas ir tuo pačiu auginantis tave patį, pakeitė mano požiūrį į pedagogiką“, – apie atrastą pašaukimą pasakoja būsimų trečiokų mokytoja.
Pasinaudodama projekto „Tęsk“ studijomis, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) V. Jurkšienė baigė pradinio ugdymo pedagogikos programą. Mokytoja prasitaria, jei ne šios studijos ir atrastas džiaugsmas dirbant su pradinukais, greičiausiai būtų palikusi švietimo sektorių ir ieškojusi savęs kitoje srityje.
Su karta pasikeitė ir mokytojo rolė
Septintus metus pradinių klasių mokytoja dirbanti Vaida pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai bręsta kur kas anksčiau – ketvirtoje klasėje daugeliui prasideda ankstyvoji paauglystė. Tačiau kaip didžiausią pokytį, kalbėdami apie šiuolaikinę kartą, pedagogai akcentuoja pasikeitusį bendravimą ir tarpusavio santykius.
„Nebeveikia tas senasis metodas – bus taip, kaip pasakė mokytojas. Ne, su šiuolaikiniais mokiniais reikia ieškoti kompromiso, siekti susitarimo. O tai reiškia, kad ir pats mokytojas turi stipriai keistis kaip asmenybė ir pats mokytis naujų mokymo metodų bei mokinius skatinti ne tik reikšti savo nuomonę, bet mokėti ją pagrįsti. Dar pastebėjau, kad anksčiau moksleiviai mokėjo bendrauti be jokių didelių pastangų, o dabar viskas nukeliavę į „chatus“ ir mums, suaugusiems, tenka naujas uždavinys – mokyti vaikus megzti tarpusavio santykį“, – sako anglų kalbos bei pradinių klasių mokytoja.
Anot jos, visos papildomos studijos leidžia ne tik geriau suprasti šios kartos poreikius, bet ir atrasti naujus, veikiančius mokymo metodus.
„Mokytojui labai svarbu nuolat tobulėti ir nenusibrėžti ribos, kad man jau gana, aš jau viską moku. Aš asmeniškai su kiekvienomis studijom suprantu, kiek dar daug ko nežinau. Į studijas susirenka pedagogai su labai skirtingomis patirtimis, todėl mes daug išmokstame ne tik iš dėstytojų, bet ir vieni iš kitų. Be to, su kiekvienomis naujomis žiniomis auga tavo paties savivertė – dabar aš į darbą einu su dideliu malonumu, pokytį pastebėjo ir mano kolegos“, – apie 1,5 metų VDU studijų patirtį pasakoja Vaida.
Po kiekvienų studijų – naujos galimybės
Kazlų Rūdoje gyvenanti ir dirbanti pedagogė pastebi, kad kai kuriose srityse, ypač susijusiose su technologijomis, vaikai neretai žino kur kas daugiau nei pedagogai. Ši realybė Vaidą įkvėpė pernai baigti projekto ,,Skaitmeninė švietimo transformacija (,,EdTech“)“ lėšomis finansuojamas informatikos mokomojo dalyko modulio studijas Vilniaus kolegijoje.
„Motyvacijos mokytis savarankiškai ne visada užtenka, todėl ryžausi dar vienoms studijoms, kurios buvo orientuotos į technologinį raštingumą bei informatiką. Gavau labai daug naudingų žinių, kurias pritaikau tiek asmeniniame gyvenime, tiek mokydama pradinukus kompiuteryje braižyti diagramas. Vien kalbant apie tokias elementarias programas kaip „Wordas“ ar „Exelis“, galiu pasakyti, kad daugelis mūsų išnaudojame vos 10 proc. visų galimybių, nes jų tiesiog nežinome. Po šių studijų man atsivėrė galimybė vaikams vesti informatikos būrelį“, – savo patirtimi dalinasi Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos skyriaus Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje dirbanti Vaida Jurkšienė.
Mokytoja atvirauja svajojanti baigti dar vienas studijas ir labiausiai ji norėtų pagilinti matematikos žinias. Kasmet prastėjantis mokinių matematikos žinių lygis jau seniai neramina pedagogus ir verčia juos ieškoti vis naujų metodų, kaip išmokyti sudėtingų dalykų.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Keramikės išsilavinimą turinti Jolita sako, kad mokykloje atsidūrė visiškai atsitiktinai. Mokytojo profesija jai visada atrodė tokia pat svarbi kaip gydytojo, todėl tiki, kad anksčiau ar vėliau keliai vis tiek būtų atvedę į švietimo sektorių. „Mano kurso draugai iš Vilniaus dailės akademijos nuomojosi studijas ir kūrė meno kūrinius, o aš pasukau į mokyklą. Pradinuko amžius yra vienas kertinių žmogaus gyvenime, todėl aš matau labai didelę prasmę būti jų mokytoja“, – apie savo pasirinkimą pasakoja 32 metų pradinių klasių mokytoja Jolita Kuzmenkovaitė-Bortiak.
6 metus Vilniaus dailės akademijoje keramiką studijavusi vilnietė po baigtų studijų ryžosi kardinaliems pokyčiams. Jauna moteris šypsosi prisiminusi, kad rimtą rašto darbą pirmą kartą ji rašė tik nusprendusi siekti pedagogo kvalifikacijos.
„Meno krypties studijos po 12-os klasės man buvo savotiška terapinė kelionė, kuri turėjo pabaigą. Įstojusi į Mykolo Romerio universitetą, aš supratau, kad menininkai truputėlį kitaip leidžia laiką negu akademikai – mes nerašėme tokių rimtų rašto darbų“, – savo nuostabą atsimena Jolita. „Pedagoginės krypties studijos man buvo tarsi naujas įkvėpimas. Tai buvo patyriminis laikas, kai galėjau perlipti į kitą barikados pusę – pati pabūti tuo pradinuku, suprasti, kaip jis jaučiasi ir ko iš tiesų jam reikia pamokų metu“, – sako moteris.
Karjera prasidėjo nuo darželio
Būdama Vilniaus dailės akademijos magistro studente, vilnietė prisimena ieškojusi darbo. Išsiuntusi savo gyvenimo aprašymą, netrukus gavo pasiūlymą viename sostinės darželyje dirbti auklėtojos asistente, o vėliau ir keramikos mokytoja.
„Bėgdama nuo darbo aptarnavimo sektoriuje, daržely atsidūriau visiškai atsitiktinai. Prisimenu tą gerą, pakylėtą jausmą, kurį jaučiau vesdama keramikos pamokėles 2-5 metų vaikams. Labai greitai atėjo supratimas, kad noriu dirbti su vaikais, noriu matyti, kaip jie auga, ir pati prie to prisidėti. Po kurio laiko supratau, kad darželis buvo ne man, todėl ilgai jame neužsibuvau. Priėmiau kvietimą ateiti dirbti į Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnaziją, kur pirmiausia mokiau priešmokyklinio amžiaus vaikus, o vėliau tapau pradinio ugdymo mokytoja“, – pasakoja Jolita.
Pasimatavusi pedagogo profesiją, jauna moteris nusprendė, kad tai jos kelias, kuriuo ji nori eiti, todėl netrukus įstojo į Mykolo Romerio universitetą, kur įgijo pedagogo kvalifikaciją.
„Labai greitai išsigryninau kryptį, kad noriu dirbti su pradinukais. Šio amžiaus vaikai yra tarsi kempinės: jie sugeria linksmus dienos įspūdžius mokykloje, bet tuo pačiu tai pats jautriausias amžius ir trauminėms patirtims. Šį tarpsnį suaugęs žmogus jau prisimena – į atmintį įsirėžia, ką pasakė mokytoja, kaip kalbėjo, ar drąsino ir gyrė, ar neįvertino ir nepastebėjo. Šiame etape klojami pamatai paauglystei ar net brandai, todėl man labai smagu matyti ir padėti augti bei formuotis asmenybėms“, – sako pradinių klasių mokytoja.
Teoriją pritaikydavo praktiškai
Pasinaudodama projekto „Tęsk“ galimybėmis, Jolita pasirinko pradinio ir priešmokyklinio ugdymo studijas Vilniaus kolegijoje (VIKO), kurios davė kur kas daugiau naudos nei ji tikėjosi. Paskaitų metu išgirstus metodus jauna mokytoja iškart pritaikydavo ir išbandydavo su savo mokiniais praktiškai. Anot jos, paskaitos buvo tarsi supervizijos jau dirbantiems ir besimokantiems pedagogams.
„Būdavo taip, kad išklausau teorijos, man nelabai aišku, bet nueinu į mokyklą ir „bam!“ ta teorija suskamba ir aš suprantu, ką man ten pasakojo šeštadienį per paskaitas. Labiausiai patiko, kad, būdami studentais, mes turėjome puikią progą pabūti ir pačiais pradinukais, suprasti, kaip jaučiasi tie maži žmogučiai, kuriems nuolat kišamos vis naujos, kartais nuobodžios užduotys. Pavyzdžiui, per fizinio lavinimo paskaitas mes žaidėme estafetes bei kitus judriuosius žaidimus ir čia pat rašėme užrašus. Per lietuvių kalbos paskaitas rašėme dailyraščiu, o per menų studijas grojome pianinu“, – apie paskaitas VIKO pasakoja J. Kuzmenkovaitė-Bortiak.
Anot jos, pusantrų metų trukusios papildomos kvalifikacijos studijos iš esmės pakeitė jos požiūrį į vaikus ir jų lavinimo metodus.
„Dailės pamoka gali būti kančia vaikui, kai jis atsisėda ir pagal duotą pavyzdį bando nupiešti, pavyzdžiui, paukštį, arba ta pati dailės pamoka gali būti kaip terapinis laikas. Per paskaitas mums vedė dailės terapiją ir leido suprasti, kad į šią pamoką galima pasižiūrėti visai kitaip. Jei skambant ramiai muzikai su vaikais pamokos metu nagrinėsime, iš ko sudarytos spalvos, tokią patirtį vaikas norės kartoti vėl ir vėl“, – sako vilnietė.
Visą gyvenimą mokytoja nebus
Šio rugsėjo Jolita laukia su didesniu jauduliu nei paprastai – dvejus metus buvusi vaiko priežiūros atostogose, ji vėl sugrįš į mokyklą. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje jos lauks trečiokai. Kaip juokauja pašnekovė, į darbus ji sugrįš su gerokai pasikeitusiu požiūriu į vaikus.
„Kartais galvoju, kad tikrai mano lūkesčiai tėvams buvo per dideli. Dabar, kai pati esu mama, suprantu, kad ne viską įmanoma sukontroliuoti. O kalbant apie ateitį, manau, kad šio darbo iki pensijos negalėsiu dirbti. Kol mokytojas mėgaujasi savo darbu, savo darbo vaisiais, tol toje klasėje mokiniams bus gera ir malonu būti. Šiuo metu aš džiaugiuosi, kad galiu būti augančių žmonių akiratyje, kad gebu valdyti klasę. Bet taip pat žinau, kad šį darbą gali dirbti tik stiprios emocinės sveikatos žmogus. Kartą viena išmintinga moteris yra pasakiusi, kad stebėdama mane dirbančią lauko klasėje, pastebėjo, jog esu ir grėsmingas liūtas, ir švelnus drugelis vienu metu. Manau, kad tai reikalauja daug emocinio raštingumo“, – prisipažįsta J. Kuzmenkovaitė-Bortiak.
Anot jos, kai jausis viską atidavus, greičiausiai keliaus dėstyti dailės ir su vaikais tapyti natiurmortų, tačiau kol kas mėgaujasi atrastu pašaukimu būti pradinukų mokytoja.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Skaitant Agnės CV, sunku patikėti, kad tai vieno žmogaus patirtis: ligoninės slaugytoja, IT bendrovės vadybininkė, draudimo agentė, keli pradėti verslai ir galiausiai – pradinių klasių mokytoja. Ilgai svajojusi apie akušerės darbą, kaunietė sako pagaliau išpildžiusi didžiausią savo norą dirbti su vaikais – tik ne kaip gydytoja, o būdama mokytoja. Kaip juokauja 47 metų pašnekovė, jei ne jos sūnaus mokyklos direktorė, kuri po kelių pokalbių įžvelgė moters pašaukimą darbui su vaikais, nežinia, kur dabar blaškytųsi, bandydama atrasti save.
Kaune gyvenanti Agnė Skabickienė prisimena vienos savaitės įvykius, kurie iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Metus dirbusi mokytojos padėjėja, likus parai iki rugsėjo 1-osios, gavo pasiūlymą dirbti pradinių klasių mokytoja. „Direktorė pasikvietė mane pokalbiui, o jos kabinete manęs jau laukė keli žmonės – visa mokyklos vadovybė. Pamenu, dar pajuokavau – kas čia per konsiliumas? Sako – Agne, nuo rytojaus reikia, kad būtum pirmokų mokytoja, nes viena pedagogė šiandien pranešė, jog nebeateis į darbą. Aš iš to šoko išrėkiau – ar jūs visi išprotėjot?!“, – dabar su šypsena moteris prisimena 8 metų senumo įvykius.
Kasdien matydavo mirtis
Kauno S. Daukanto progimnazijoje pradinių klasių mokytoja dirbanti Agnė sako visada svajojusi dirbti su vaikais, tačiau įsivaizdavo būsianti akušere. Kaip prisimena pašnekovė, prieš daugiau nei 25 metus, norint studijuoti šią specialybę, reikėjo ne tik aukštų balų, bet ir plačios piniginės.
„Nepavyko man įstoti ten, kur svajojau, todėl pasiūlė stoti į slaugytojas ir žadėjo, kad po metų galėsiu perstoti ten, kur noriu – esą, labai daug merginų po pirmo kurso neatlaiko ir pabėga. Deja, planas nepavyko. Pabaigusi P. Mažylio medicinos mokyklą, 4 metus buvau ligoninės slaugytoja. Dirbau pačiame sunkiausiame skyriuje, į kurį atveždavo žmones tiesiog numirti – tai visi onkologiniai ligoniai, dūstantys, kosėjantys, su plaučių uždegimu. Labai greitai viso to atsikandau ir pabėgau“, – pirmus savo darbus prisimena kaunietė.
Palikusi medicinos sektorių, jauna moteris įstojo į KTU, kur baigė verslo administravimą. Gavusi naują išsilavinimą, vienoje IT bendrovėje ji dirbo vadybininke. Netrukus, sutikusi savo būsimą vyrą, kaip juokauja pašnekovė, 8 metus dirbo trijų vaikų mama, bet tuo pačiu kartu su vyru pradėjo kurti savo verslus – įvairioms šventėms gamino vieno kąsnio užkandžius, saldumynus, puošė šventes.
Įžvelgė neišnaudotą potencialą
11, 14 ir 16 metų vaikus auginanti mama sako prisimenanti, jog vyriausiam sūnui pradėjus lankyti mokyklą, ji nuolat sukdavosi jo ugdymo įstaigoje – visuomet pirmoji imdavosi iniciatyvos, jei mokytoja prašydavo pagalbos ką nors atvežti, nupirkti ar suorganizuoti.
„Aš taip dažnai būdavau toje mokykloje, kad mane labai greitai pastebėjo direktorė. Užkalbinusi, ji pasiūlė išbandyti save dirbant mokytojos padėjėja. Man tai buvo labai netikėta, nes iki tol neturėjau nieko bendro su švietimo sektoriumi. Tai buvo 2017-ieji, kuomet tik apskritai atsirado ši nauja pareigybė. Pradžia nebuvo lengva, nes gavau labai sunkų vaiką su specialiaisiais poreikiais“, – pirmus metus Kauno S. Daukanto progimnazijoje prisimena mokytoja.
Priėmusi pasiūlymą dirbti mokytojos padėjėja savo sūnaus klasėje, A. Skabickienė pasakoja, jog netrukus mokykloje apsilankė auditorių komanda, kuri tikrino čia dirbančius mokytojus.
„Mane labai nustebino auditorių vadovė – ji ilgai kalbėjosi su manim, klausinėjo, koks mano požiūris į švietimą, į specialių poreikių vaikus. Tąkart mintyse galvojau – viešpatie, ko tu, moterie, iš manęs nori, juk aš ne mokytoja, o tik, kaip mes juokaudavome – mokytojos tarnaitė“, – savo nuostabą prisimena Agnė.
Po pokalbio su auditore mokytojos padėjėja dirbusi kaunietė iš karto gavo direktorės kvietimą pokalbiui. Auditorių išvados buvo labai aiškios – mokykloje turite labai didelį neišnaudotą potencialą, Agnei reikia baigti pedagogikos studijas ir dirbti mokytoja.
Viską pakeitęs ultimatumas
Netikėtas direktorės pasiūlymas atskriejo kaip tik tada, kai Agnė augino tris mažamečius vaikus ir buvo neseniai atšventusi savo 40-ąjį gimtadienį.
„Kategoriškai pasakiau, kad jau nebe tas amžius mokytis, be to, namie trys vaikai. Tačiau direktorė buvo atkakli ir nepaleido šios temos, kol nepadaviau prašymo studijuoti. Žiūrint atgal, dabar galiu pasakyti, kad šios papildomos „Tęsk“ projekto studijos buvo, tikriausiai, geriausia, kas man tada galėjo nutikti. Buvome nuostabus dvidešimties žmonių kursas. Mes iki šiol visos bendraujame. Pabaigusi šias studijas, aš prikalbinau jas baigti dar 3 žmones. Jiems, kaip ir man atrodė, kad bus neįmanoma visko suderinti, bet aš buvau įrodymas, kad viskas pavyks“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Pradinio ir priešmokyklinio ugdymo studijas baigusi moteris.
Užpildžiusi stojimo dokumentus, Agnė sulaukė mokyklos direktorės kvietimo pokalbiui. Netikėtai darbo atsisakius vienai mokytojai, ji išgirdo siūlymą nuo rytojaus dirbti pradinių klasių mokytoja.
„Aš tik po kelerių metų supratau, kad tąkart susirinkusi visa mokyklos vadovybė turėjo gudrų planą, kaip mane įkalbėti. Išgirdau ultimatumą – arba nuo rytojaus tampu pirmokų mokytoja, arba jie turės išardyti 2C klasę, kad atsilaisvintų viena mokytoja. 2C klasė buvo mano sūnaus, kurioje vaikai kartu buvo nuo darželio. Aš buvau priversta sutikti, nors dabar logiškai suprantu, kad niekas tikrai nebūtų ardęs tos klasės“, – iš savo patiklumo juokiasi pašnekovė.
Matematikos pamokose pjausto vaisius
Septynerius metus pradinių klasių mokytoja dirbanti A. Skabickienė tikina neįsivaizduojanti tinkamesnio darbo jos būdui. Kaip juokauja pedagogės kelią pasirinkusi Agnė, jai reikia daug veiksmo, judesio, galimybės nuolat kurti ir šiek tiek nežinomybės.
„Pamoka yra pats didžiausias kūrinys – jos kūrėjas įdeda ne mažiau darbo nei dailininkas, piešdamas paveikslą, ar muziką kurdamas kompozitorius. Pavyzdžiui, kai mums su vaikais per matematikos pamokas reikėjo išmokti trupmenas, jas mokėmės pjaustydami vaisius ir gamindami vaisių salotas. Vaikai viską pjaustė, svėrė, matavo ir tokiu būdu jie daug smagiau ir lengviau perprato trupmenų esmę“, – kūrybiškais mokymo būdais dalinasi savo pašaukimą atradusi Kauno S. Daukanto pradinių klasių mokytoja Agnė Skabickienė.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Marijampolėje gyvenanti Loreta, esant reikalui, galėtų dirbti ir darželio auklėtoja, ir pradinių klasių mokytoja, ir informatikos bei matematikos mokytoja. Ne vieną diplomą turinti pedagogė ir penkių vaikų mama sako, kad geriausiai vis tik jaučiasi padėdama vyresnių klasių mokiniams narplioti matematikos lygtis. Tą rodo ir puikūs jos mokinių pasiekimai. Kad atrastų savo pašaukimą, prireikė ne vienerių metų ir, kaip juokauja pašnekovė, slidžių miško takelių, kurie atvedė iki persikvalifikavimo studijų.
Savo pavyzdžiu Loreta Pautienienė sako norinti padrąsinti ir kitus – niekada nėra per vėlu mokytis ir ieškoti to, kas artima širdžiai. Persikvalifikavimo studijas moteris baigė būdama 47 metų ir jau trejus metus jaučiasi labai laiminga dirbama matematikos bei informatikos mokytoja.
Į darbą tekdavo važiuoti 50 km
Nors pirmasis Loretos išsilavinimas yra ikimokyklinio ugdymo pedagogė, tačiau darželyje ji niekada nedirbo – iš karto įsidarbino pradinių klasių mokytoja. Dirbdama su pradinukais, ji įgijo atitinkamą išsilavinimą, tačiau netrukus pasiekė žinia apie reorganizaciją bei uždaromą mokyklą.
„Pradinių klasių mokytojus ruošia Marijampolės kolegija, todėl jų čia tikrai netrūksta. Kai uždarė kaimo mokyklėlę, kurioje dirbau, nebuvo jokių prošvaisčių kažkur aplink gauti pradinių klasių mokytojos darbo“, – situaciją prisimena mokytoja.
Norėdama ir toliau dirbti pedagoginį darbą, ji išsiaiškino, kad labiausiai jos regione trūksta informatikos ir anglų kalbos mokytojų. Į tiksliuosius mokslus linkusi pašnekovė ryžosi pabaigti papildomas informatikos studijas, kurias dalinai finansavo savivaldybė.
„Pabaigusi studijas iškart įsidarbinau. Tačiau tam, kad susidarytų tinkamas krūvis, buvau priversta dirbti per 4 mokyklas: vienoje Marijampolės progimnazijoje ir trijose kaimiškose mokyklėlėse. Paskaičiavau, kad į darbą važiuodavau po 50 km per dieną. Norint pasiekti kaimiškas mokyklas, žiemą tekdavo važiuoti apledėjusiais miško takeliais – kartais aš ne važiuodavau, o čiuoždavau į darbą“, – savo 17-os metų informatikos mokytojos patirtį prisimena marijampolietė.
Geriausias įrodymas – mokinių rezultatai
Dirbdama informatikos mokytoja keliose mokyklose, L. Pautienienė iš viso turėjo 30 kontaktinių valandų per savaitę.
„Mane vargino tas nuolatinis važinėjimas į skirtingas mokyklas, bet didžiausią liūdesį kėlė tai, kad su kiekviena klase susitikdavome tik kartą per savaitę. Jei įsimaišydavo dar kokia šventė, atostogos ar ekskursija, matydavomės dar rečiau ir mokiniai dažnai sugrįždavo jau viską pamiršę. Natūralu, kad taip retai susitinkant, nelabai įmanoma pažinti vaikų ar užmegzti su jais artimesnį ryšį. Darbas patiko, bet to atgalinio ryšio nebuvimas man neteikė džiaugsmo“, – sako mokytoja.
Pasiryžusi pokyčiams, moteris ieškojo galimybių įgyti papildomų kompetencijų, kurios leistų jai atsiskleisti pedagogo darbe. Atradusi projektą „Tęsk“, Loreta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigė papildomas matematikos studijas. Šįkart studijos jai nieko nekainavo, jos buvo pilnai finansuotos projekto lėšomis.
„Matematikos mokytojos darbas yra tai, ką norėsiu dirbti iki pensijos. Atradau pašaukimą ir dabar esu savo vietoje ir turbūt geriausias to įrodymas – mano mokinių pasiekimai. Jei lygintume mano šių metų aštuntokų laikyto matematikos egzamino rezultatus, tai jie kur kas aukštesni nei viso rajono“, – pasiekimais džiaugiasi L. Pautienienė.
Moteris prisipažįsta, kad šiuolaikiniams vaikams matematika nėra lengvai perprantamas dalykas, tačiau ji deda dideles pastangas nuolat ieškodama būdų, kaip sudominti vaikus ir sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai.
„Čia labai pasitarnauja mano informatikos žinios. Susiejus matematiką su informatika galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Kas dar labai padeda – mano durys visada yra atviros, todėl mokiniai gali manęs klausti ir aiškintis, ko nesupranta, tiek per pertraukas, tiek po pamokų“, – sako matematikos ir informatikos mokytoja.
Studijų draugui – daugiau nei 60 metų
Penkių vaikų mama paklausta, ar nebuvo sunku ryžtis dar vienoms studijoms jau brandžiame amžiuje, moteris juokiasi, kad vėl žvalgosi ir domisi įvairiomis galimybėmis toliau studijuoti. Du jos sūnūs jau suaugę, o su mažiausiąja atžala studijų metais namie daug padėjo dukros dvynės.
„Mokymasis yra pati geriausia investicija į save. Mane tikrai stebina žmonės, kurie sako, kad tam neturi laiko – svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus. Pamenu, kai studijavau matematiką, vienam mano kurso draugui buvo jau virš 60 metų. Aš taip pat dar norėčiau kažką studijuoti, nes man labai patinka pats procesas, tik man asmeniškai artimesnės kontaktinės, o ne nuotolinės studijos“, – pastebi Marijampolėje dirbanti L. Pautienienė.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Raimondą ir Kristiną sieja labai panašios patirtys. Abi jos persikėlė gyventi į mažesnius miestelius, o norėdamos ir toliau dirbti švietimo sektoriuje, nutarė įgyti naujų kompetencijų. Noras tobulėti ir augti profesinėje srityje neliko nepastebėtas – Kristina greitai sulaukė pasiūlymo užimti vadovaujančias pareigas.
Kristina Stulpinaitė su jauduliu prisimena savo laukimą ir nežinią, ar gaus kvietimą Vilniaus kolegijoje (VIKO) studijuoti Vaikystės pedagogiką. Iki tol privačiame darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytoja dirbusi moteris nusprendė persikelti į Širvintas, o norėdama toliau dirbti su vaikais valstybiniame darželyje, turėjo įgyti naujų kompetencijų.
„Turėjau pedagoginį išsilavinimą – buvau baigusi biologiją. Anksčiau su tokiu išsilavinimu dirbti valstybiniame darželyje nebuvo galima, todėl man reikėjo baigti atitinkamus mokslus. Savo ateitį siejau su valstybiniu darželiu Širvintose: man labai patinka dirbti su 3-6 metų vaikais, nes tokio amžiaus jie būna patys smalsiausi. Atėjus į pokalbį kolegijoje mane iškart įspėjo neliūdėti, jei nepakvies studijuoti, nes norinčių buvo labai daug ir pirmenybė buvo tiems, kurie dirbo valstybiniame darželyje, tačiau aš sugebėjau įrodyti, kad turiu labai daug noro ir ryžto“, – studijų pradžią prisimena K. Stulpinaitė.
Darželyje praverčia abu išsilavinimai
Pabaigusi specialiąją pedagogiką, 12 metų Raimonda Bajariūnė dirbo logopede vienoje Joniškio rajono gimnazijoje. Persikėlusi gyventi į Naująją Akmenę, logopedės darbą darželyje ji gavo laikinai, kol pavaduojama specialistė grįš iš motinystės atostogų.
„Man reikėjo galvoti, ką darysiu po to, nes mažame miestelyje įsidarbinti pagal savo specialybę neturėjau jokių šansų. Kolegės atkreipė dėmesį, kad čia labai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. Pradėjau domėtis, atradau „Tęsk“ projektą, parašiau motyvacinį laišką ir gavau kvietimą į nemokamas studijas tuometiniame Šiaulių universitete“, – prisimena šiuo metu Naujosios Akmenės darželyje „Žvaigždutės“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja dirbanti Raimonda.
Ji pastebi, kad dirbant su 6-7 metų vaikais, labai praverčia abu jos įgyti išsilavinimai, nes daugiau kaip trečdalis vaikų jos grupėje yra su specialiaisiais poreikiais.
„Mano pirmosios specialiosios pedagogikos studijos leidžia kur kas geriau suprasti, kaip dirbti su tokiais vaikais. Deja, bet prastėja ir vaikų kalba, todėl kaip logopedė, jei pastebiu kažkokią problemą, stengiuosi padėti tam vaikui, atkreipiu tėvų dėmesį, ties kuo reikia padirbėti ir namie“, – sako R. Bajariūnė.
Pasiūlė vadovo pareigas
Šiuo metu privačiame Vilniaus lopšelyje – darželyje „Mažieji stebuklai“ padalinio vadove dirbanti K. Stulpinaitė sako, kad 1,5 metų trukusios „Tęsk“ projekto studijos jai leido paaugti ir patobulėti ne tik kaip specialistei, bet ir kaip asmenybei. Pastebėjusi jaunos moters užsidegimą semtis naujų žinių, privataus darželio savininkė jai pasiūlė vadovaujančias pareigas.
„Jie žinojo, kad aš intensyviai mokausi ir noriu augti. Augantis darželis ieškojo motyvuoto žmogaus, kuris ne tik turi tinkamą išsilavinimą, bet ir savo pavyzdžiu galėtų įkvėpti kitus augti bei dalintis gerąja pedagogine patirtimi“, – netikėtą karjeros posūkį prisimena moteris.
Du išsilavinimus turinti K. Stulpinaitė kasdien iš Širvintų važiuoja į darbą Vilniuje. Ji neslepia, jog kasdien turi įveikti po 100 kilometrų ir tas atstumas pradeda varginti.
„Mano planas buvo po studijų dirbti valstybiniame Širvintų darželyje, bet tuo metu čia nebuvo jokių darbo pasiūlymų. Aš neatmetu galimybės, kad vieną dieną apsispręsiu gyventi sėsliau ir eisiu dirbti ten, kur planavau. Man tikrai labai gera dalintis atradimo džiaugsmais su darželinukais ir mokyti juos naujų dalykų. Šios patirties jau turiu“, – šypsosi pašnekovė.
Daug išmoko ir iš kurso draugų
Tiek Raimondos, tiek Kristinos studijos truko 1,5 metų. Abi pedagogės pastebi, kad į studijas buvo pakviesti labai motyvuoti žmonės, norintys sužinoti naujų dalykų ir galintys pasidalinti savo sukaupta patirtimi.
„Didžiausią įspūdį man paliko grupiniai užsiėmimai. Mes ne tik daug gavome iš dėstytojų, bet ir vienas iš kito. Pavyzdžiui, darėme vieną užsiėmimą apie aplinkos pokytį, diskutavome, kas mokiniams patinka klasėse, kaip jas padaryti patrauklesnėmis, kad vaikai norėtų mokytis. Po diskusijos kiekvienas darėme pokyčius savo klasėse. Atsimenu, pas mane grupėje atsirado labai daug žalumos ir tai nieko nekainavo – tereikėjo internete susirasti grupes, kuriose žmonės dovanoja augalus ir aplinka tapo daug smagesne vaikams“, – savo studijas VIKO prisimena K. Stulpinaitė.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kviečia švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovus teikti paraiškas dalyvauti švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų mentorių rengimo programoje.
Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų mentorių rengimo programa (toliau – Programa) skirta pasirengimui teikti ilgalaikę mentorystės paslaugą pirmus dvejus metus dirbantiems švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams.
Programos dalyvių tikslinė grupė – švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai ir / ar asmenys, baigę švietimo įstaigos vadovo kadenciją (-as), bet ne ilgiau kaip 5 metus nedirbantys švietimo įstaigos vadovais.
Reikalavimai pretendentams, ketinantiems dalyvauti Programoje:
Pretendentas pildo paraišką dėl dalyvavimo švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų mentorių rengimo programoje elektroniniu būdu. Su paraiškoje pateiktais klausimais susipažinti galite čia.
Pretendentas taip pat turi pateikti šiuos fiziniu arba elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus, kurie pridedami pildant paraišką elektroniniu būdu:
Paraiškos teikiamos čia iki 2024 m. rugsėjo 23 d.
Atranką į švietimo vadovų mentorių rengimo programą vykdo Nacionalinė švietimo agentūra. Atrinkti pretendentai bus informuojami per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo, neatrinkti – nebus informuojami.
Nacionalinė švietimo agentūra ir paraiškų vertinimo ir atrankos komisija neprisiima atsakomybės, jei dėl pretendento paraiškoje nurodytų klaidingų kontaktinių duomenų (adreso, telefono, elektroninio pašto adreso ir kt.) pretendento nepasiekia laiškai arba su pretendentu negalima susisiekti kitu būdu.
Informacija apie Programą ir mokymus
Būsimieji mentoriai privalės dalyvauti ne mažiau kaip dviejuose Programos moduliuose:
Planuojamas mokymų pradžios laikas – ne anksčiau kaip 2024 m. IV ketvirtis.
Dalyvių kelionės, maitinimo ir nakvynės išlaidos kontaktinių mokymų metu bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Daugiau informacijos el. paštu henrikas.vaicekauskas@nsa.smm.lt, tel. +370 620 49229.
Nacionalinė švietimo agentūra, vykdydama projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklą „Pedagogų profesinės kompetencijos stažuočių užsienyje programa“, kviečia pedagoginius darbuotojus teikti paraiškas stažuotėms užsienyje profesinėms kompetencijoms tobulinti.
Kviečiame pedagoginius darbuotojus, dirbančius švietimo įstaigose, savarankiškai pasirinkti 5–10 dienų veiklą, skirtą pedagoginių darbuotojų profesinėms kompetencijoms tobulinti kvalifikacijos tobulinimą organizuojančiose institucijose, ar šešėliavimą užsienio švietimo įstaigose, siekiant įgyti ir (ar) plėtoti pedagogų kompetencijas, reikalingas pedagogo profesinėms veikloms ir (ar) pareigoms vykdyti.
Planuojama, kad stažuočių įgyvendinimo metu įvairias veiklas užsienyje išbandys ir jose dalyvaus 540 (iš jų 120 asmenų iš sostinės regiono ir 420 asmenų – vidurio ir vakarų Lietuvos regiono) pedagoginių darbuotojų. Stažuočių išlaidos bus padengiamos Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis.
Projekto įgyvendinimo metu (iki 2027 metų) planuojama skelbti ne mažiau kaip 3 kvietimus dalyvauti pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stažuotėse užsienyje.
Pirmu kvietimu numatoma atrinkti 30 pedagoginių darbuotojų iš sostinės regiono ir 105 pedagogus iš vidurio ir vakarų Lietuvos regiono.
Paraiškų teikimo terminas – iki 2024 m. rugsėjo 16 d.
Stažuočių įgyvendinimo laikotarpis – 2024 m. spalio 14 d. – 2025 m. rugpjūčio 29 d.
Reikalavimai pretendentams:
Atrankos kriterijai:
Pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stažuočių užsienyje tvarkos aprašas.
Švietimo įstaigos vadovo sutikimo forma.
Sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo forma.
Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu užpildant Paraiškos formą (https://bit.ly/Stazuote-uzsienyje) ir pridedant skenuotus reikiamus dokumentus: švietimo įstaigos vadovo pasirašytą sutikimą ir Pretendento pasirašytą sutikimą dėl duomenų tvarkymo.
Švietimo įstaigų, kuriose dirba atrinkti stažuočių dalyviai, vadovai ir dalyviai bus kviečiami pasirašyti trišalį susitarimą dėl dalyvavimo stažuotėje užsienyje.
Stažuočių užsienyje finansavimas
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ Nacionalinė švietimo agentūra stažuočių užsienyje dalyviams apmokės stažuotės programos, kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir draudimo išlaidas pagal apraše nurodytą tvarką.
Projektas finansuojamas „Europos socialinio fondo +“ ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Kilus klausimų, kviečiame kreiptis į projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklos „Pedagogų profesinės kompetencijos stažuočių užsienyje programa“ specialistes. Dėl stažuotės paieškos galimybių konsultuoja Vilma Dainienė el. paštu vilma.dainiene@nsa.smm.lt arba tel. +370 612 80 193.
Dėl stažuotės paraiškos pildymo konsultuoja Roma Sausaitienė el. paštu roma.sausaitiene@nsa.smm.lt.
Kviečiame teikti paraiškas dalyvauti pretendentų, siekiančių eiti valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas, kompetencijų vertintojų atrankoje.
Kandidatai, pageidaujantys tapti vertintojais, turi atitikti bendruosius kvalifikacinius reikalavimus, įvardytus Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo ir jam prilyginto vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-518 „Dėl Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo ir jam prilyginto vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte (įsakymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.).
Atranką organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ pagal 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Planuojama atrinkti apie 30 kandidatų, kurie bus kviečiami dalyvauti 80 akademinių valandų trukmės pretendentų eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas atnaujintos kompetencijų vertinimo metodikos taikymo mokymuose (6 dienos kontaktiniu būdu, kitos – nuotoliniu), pagal Nacionalinės švietimo agentūros vadovo patvirtintą mokymo programą.
Mokymai vyks intensyviai, todėl kviečiame būsimus kandidatus atsakingai įvertinti savo galimybes juose dalyvauti prieš teikiant paraiškas.
Paraiškos priimamos iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.
Dėl paraiškos teikimo konsultuoja projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ poveiklės specialistė Eglė Miginė, el. p. egle.migine@nsa.smm.lt.
Daugiau apie projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ >>>
10 metų – tiek Monika skyrė ieškojimams, kol galiausiai priėmė pasiūlymą išbandyti save dirbant mokykloje. Nupūtusi dulkes nuo ilgai stalčiuje gulėjusio pedagogikos diplomo, vilnietė įsidarbino specifinėje mokykloje, kurioje ugdomi tik specialiųjų poreikių vaikai. Dabar ji dirba pradinių klasių mokytoja ir sako esanti rami, kad pagaliau atrado darbą, kurį norės dirbti iki pensijos. „Vaikai kasryt dėl manęs keliasi iš lovos ir man tai yra kur kas svarbiau už gerą algą mėnesio gale“, – pokalbį pradeda trejus metus Vilniaus Šilo ugdymo centre dirbanti Monika Miknevičiūtė.
Tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete istorijos pedagogikos studijas baigusi jauna moteris juokavo, kad į mokyklą eis dirbti tik sulaukusi 30 metų. Dešimčiai metų diplomą padėjusi į stalčių, vilnietė prisimena ilgas savo pašaukimo paieškas grožio, aptarnavimo bei kūrybos srityse.
„Keičiau darbus ir sritis, bandžiau suprasti, kur ta mano vieta. Tačiau niekur nerealizavau savęs taip, kaip aš norėjau. Kur benueidavau, ilgainiui kildavo tas pats klausimas – ar tikrai čia mano vieta? Būdavo – ateini, atidirbi ir išeini. Mokytojo darbe viskas kitaip – čia yra ilgalaikis tikslas, supranti, vardan ko tai darai, ypač dirbant su specialiųjų poreikių vaikais. Kai atrandi raktą į jų širdis, užsimezga labai gilus ryšys. Jis traukia tave iš lovos kiekvieną dieną eiti į darbą ir ne dėl to, kad tau reikia, o dėl to, kad tau patinka ir jautiesi reikalingas“, – savo patirtimi dalinasi mokytoja M. Miknevičiūtė.
Pradžia nebuvo lengva
Savo auklėtinius pradinių klasių mokytoja švelniai vadina nuostabiais „perliukais“ ir prisipažįsta, jog pradžia nebuvo lengva. Jos klasėje mokosi 9 specialiųjų poreikių mokiniai – visi jie skirtingų gabumų ir su kiekvienu reikėjo surasti būdą, kaip sukurti ryšį.
„Neslėpsiu, iš pradžių man buvo šokas, bet aš pabandžiau eiti per ryšio sukūrimą su kiekvienu vaiku skirtingais būdais – vienam patinka, kad tu pasėdi šalia, kitam reikia, kad tu su juo pabėgiotum lauke. Jei specialių poreikių turintis vaikas nejaučia ryšio su mokytoju, jie gali išvis atsisakyti eiti į mokyklą, atsisakyti dalyvauti veiklose, nes jiems tai kelia stresą arba nepasitikėjimą. Visų mano 9 vaikų tėvai juokiasi, kad jie jau sekmadienį stovi su kuprine prie durų ir laukia, kada eis į mokyklą. Man tai yra didžiausias įvertinimas ir žinia, jog dabar aš tikrai esu savo kely“, – šypsosi savo pašaukimą atradusi M. Miknevičiūtė.
Moteris teigia sąmoningai pasirinkusi darbą su specialiųjų poreikių vaikais, kurie nėra integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas. Nuo darbo įprastoje mokykloje labiausiai ją baidė buvusių kursiokų patirtis – daug popierizmo, didelės klasės ir įnoringi moksleivių tėvai.
„Stebėjau kolegas, kurie užspausti sistemos, vis didėjančių reikalavimų ir savotiškų nesibaigiančių lenktynių. Aš asmeniškai didesnę prasmę matau dirbdama su specialiųjų poreikių vaikais – man kur kas didesnis džiaugsmas per 4 metus su jais pasiekti mažą žingsnelį, negu matyti staigų pažymiais įvertintą rezultatą“, – sako pradinių klasių mokytoja.
Reikėjo papildomų studijų
Pasiūlymo dirbti mokykloje M. Miknevičiūtė sulaukė iš kolegos, kuris žinojo jos nusistatymą, kad į švietimo sektorių grįš tik sulaukusi 30 metų. Palikusi darbą aptarnavimo srity, iš pradžių Vilniaus Šilo ugdymo centre ji įsidarbino auklėtoja, o po metų sulaukė pasiūlymo toje pačioje mokykloje išbandyti save mokytojos rolėje. Norėdama dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, ji turėjo įgyti papildomą dalykinę specializaciją, todėl Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigė pusantrų metų trukusias, „Tęsk” projekto lėšomis finansuotas specialiosios pedagogikos modulio studijas.
„Praktiką aš gavau eksperimentavimo būdu – juk niekas nepasakė kaip dirbti, kaip spręsti įvairias kylančias situacijas. Studijos sudėjo tvirtus pamatus, praplėtė matymo lauką, dabar žinau, kaip kiekviena negalia gali pasireikšti, kaip su ja dirbti, ką daryti. Man labai patiko, kad paskaitas vedė ne tik teoretikai, bet ir praktikai, kurie patys dirba mokykloje ir gali duoti konkrečių patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Labai svarbu buvo ir tai, kad paskaitų tvarkaraštis buvo sudėliotas taip, kad paskaitas galėtų lankyti dirbantys žmonės. Paskaitos vyko penktadieniais ir šeštadieniais“, – pasakoja prieš metus studijas baigusi vilnietė.
Svarbiausia – nebijoti klysti
Bendraudama su draugais ir artimaisiais, M. Miknevičiūtė juokauja, kad pagaliau rado darbą, kurio tikrai nenori keisti, kuriame mato prasmę ir gali visiškai realizuoti save.
„Mano patirtis kiek kitokia nei tų, kurie dirba bendrojo lavinimo mokyklose ir klasėje turi mokinių ir su spec. poreikiais. Būkim atviri – mokytojų padėjėjų nėra tiek, kiek reikia, o perduoti žinias vis tiek kažkaip reikia ir vieniems, ir kitiems. Šiuo atveju, 9 mano „perliukai“ dabar yra kaip vienas kumštis, tačiau iki tokio rezultato reikėjo padirbėti. Pastebėjau, kad vyresnio amžiaus žmonės labai bijo klysti. O šiame darbe svarbiausias dalykas yra nebijoti klysti, nes dažnai tai, ką darai, pavyksta iš penkto, o kartais tik iš septinto karto“, – apie darbą su specialiųjų poreikių vaikais pasakoja pradinių klasių mokytoja.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
[/b_citem]
Pedagogai pastebi, jog norint šiuolaikinius mokinius sudominti ir motyvuoti mokytis kažko naujo, reikia įdėti nemažai pastangų. Bendraujant su paaugliais, iššūkių ypač daug, tuo įsitikino ir Aušra kelerius metus dirbdama technologijų mokytoja. Netikėtai gautas pasiūlymas persikvalifikuoti ir išbandyti save mokant pradinukus, jaunai moteriai leido atrasti mokymo žavesį – vaikai smalsūs ir žingeidūs ir tai mokytojai didžiausias atlygis bei motyvacija.
Pabaigusi Lietuvos edukologijos universitetą, Aušra Jokubauskaitė daugiau nei dvejus metus dirbo technologijų mokytoja Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijoje Vilniuje. Atrasti būdus, kaip šiuolaikinius paauglius sudominti siuvimu, mezgimu ar maisto ruoša, tapo nemenku iššūkiu.
„Šių laikų vaikams labai sunku suprasti, kodėl jie turi megzti šaliką ar kepti pyragą, kai viską galima tiesiog nusipirkti, juk viskas taip lengvai pasiekiama. Supratau, kad raktas į sėkmingą mokytojo darbą yra ryšio su vaikais užmezgimas, nesvarbu, kokį dalyką dėstai. Kėliau sau tikslą sudominti vaikus, parodyti naudą mano mokomų įgūdžių, pasakoti apie tvarumą ir vertę savo rankomis padarytų gaminių. Tai kėlė vaikų norą mokytis ir pajutau, kad būtent spindinčios jų akys, nuostaba sužinojus kažką naujo yra ir mano motyvacija dirbti mokykloje“, – savo pradžią švietimo sektoriuje prisimena Aušra.
Įgyti antrą specialybę pasiūlė kursiokė
Kelerius metus sėkmingai „pasimatavusi“ mokytojos profesiją, A. Jokubauskaitė sulaukė kursiokės pasiūlymo įgyti antrą specialybę. Rinkdamasi studijų kryptį, moteris prisimena ieškojusi tokios specializacijos, kurioje galėtų pritaikyti jau turimas technologijų žinias. Ilgai nesvarstydama, Vilniaus kolegijoje ji pasirinko Vaikystės pedagogikos studijas.
„Įsivaizdavau save ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kur daug dėmesio skiriama smulkiosios motorikos lavinimui, todėl maniau, kad čia labai pravers mano technologijų žinios. Tačiau pradėjus studijuoti, mokyklos direktorė, matydama manyje potencialą, pasiūlė pradinių klasių mokytojos darbą, o tam reikėjo dar kito išsilavinimo. Baigiau Vaikystės pedagogikos studijas, apimančias ikimokyklinį bei pradinį ugdymą. Kai labai nori, viskas įmanoma“, – šypsosi A. Jokubauskaitė.
Ją sužavėjo puiki programa ir trumpas studijų laikas – vos pusantrų metų. Šiandien ji sako džiaugiasi savo pasirinkimu, nes dirbdama su pradinių klasių mokiniais kasdien jaučia atgalinį jų ryšį ir norą kasdien išmokti kažko naujo.
„Dirbdama su pačiais mažiausiais mokiniais turiu galimybę jiems atverti pirmąsias duris į žinių pasaulį, formuoti mokymosi įpročius, o žingeidumą paversti natūraliu įpročiu. Jiems viskas nauja ir nuoširdžiai įdomu ir man dar didžiausia vidinė motyvacija. Už šią gyvenimo dovaną esu dėkinga bendrakursei, kuri pasiūlė man persikvalifikuoti ir įgyti antrą specialybę“, – pasakoja mokytoja.
Pradinukai užaugino kantrybę
Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijoje Aušra jau 7 metus dirba pradinių klasių mokytoja. Atradusi mėgstamą darbą, ji žada toliau eiti šiuo keliu – visai neseniai mokytoja apsigynė vyresniosios pradinių klasių mokytojos kvalifikacinę kategoriją. Projektas „Tęsk“ suteikė galimybę Aušrai įgyti papildomą dalykinę specializaciją, kuri leido darbe suderinti asmeninius pomėgius, norą mokyti ir džiaugsmą matyti tokį greitą mokinių progresą.
„Žinoma, turėjau baimių, kaip aš viską spėsiu suderinti – ir darbus, ir studijas, ir šeimą. Žiūrint atgal, manau, priėmiau geriausią sprendimą, nes jis leido išsigryninti savo pašaukimą. Man labai patinka dirbti su pradinukais, gauti atgalinį jų ir jų tėvų ryšį, siekti užsibrėžtų tikslų bei matyti mokinukų pažangą. Nuo rudens grįšiu ir prie technologijų mokymo. Manau, patirtis su pradinukais mane dar labiau praturtino, įgavau daugiau kantrybės, metodiškumo, ką bandysiu panaudoti ir technologijų mokytojos darbe“, – sako mokytoja.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
„Tiems, kurie mane atkalbinėjo nuo mokytojo darbo, siūliau bent pusdienį pabūti mano šešėliu ofise ir pajausti streso kiekį“, – pokalbį pradeda į mokyklą po 15 metų iš verslo sugrįžusi Renata Skrebutėnienė. Pabaigusi pedagogikos studijas, savo diplomą ji ilgam buvo padėjusi į stalčių, mat tuo metu biologijos mokytojos darbo vilnietė negavo net Vilniaus rajono mokykloje. Persikvalifikuoti ir įgyvendinti savo svajonę būti mokytoja Renatą labiausiai įkvėpė kitų sėkmės istorijos.
Po studijų moteris sėkmingai kopė karjeros laiptais vienoje statybų bendrovėje – nuo administratorės ji pakilo iki įmonės personalo vadovės. Nors didėjo įmonės vadovų pasitikėjimas, keitėsi pareigos ir augo alga, tačiau R. Skrebutėnienė prisimena, jog ilgainiui atsirado jausmas, kad gyvenimas bėga pro šalį.
„Mano pasirinkimas palikti gerai apmokamą, vadovaujamą darbą ir eiti dirbti į mokyklą nustebino ne vieną. Tačiau dirbdama versle vis dažniau užduodavau sau klausimą – o kokia viso to prasmė? Šiam žingsniui kaupiausi dvejus metus, nuolat skaičiau istorijas, kaip žmonės palieka darbus banke ir išvažiuoja, pavyzdžiui, ūkininkauti, tos istorijos išties įkvėpė. Nė už ką nebegrįžčiau atgal į ofisą“, – sako 5 metus dviejose mokyklose anglų kalbos mokytoja dirbanti Renata.
Dažnai sulaukdavo prašymo pamokyti
R. Skrebutėnienė gerai prisimena savo sesers prašymą padėti jos dukrai pasiruošti stojimui į mediciną. Po to sekė dar keli panašūs prašymai, kurie moteriai tapo atradimu, kad mokyti kitus jai ir sekasi, ir patinka.
„Po Pedagoginio universiteto aš dar pabaigiau Vilniaus universiteto teisės fakultetą, civilinės teisės specializaciją. Dirbant statybų versle, mane dažnai siųsdavo į įvairius seminarus, o grįžusi iš jų įmonės darbuotojams organizuodavau mokymus, pasakodama apie teisinės aplinkos pakeitimus. Greitai atėjo suvokimas, kad tai daryti man patinka – išaiškinti žmonėms tai, ko jie nesupranta“, – pasakoja vilnietė.
Ji prisimena, kad kai nusprendė palikti gerai apmokamą darbą, jai buvo 45 metai, tačiau amžius netapo kliūtimi įgyvendinti savo svajonę būti mokytoja.
„Viena pažįstama mokytoja išgirdusi mano apsisprendimą klausė – ar tu žinai, kiek patirsi streso dirbdama mokykloje? O aš jai sakydavau – ateik dienai pas mane į ofisą, pamatysi, ką reiškia tikrai didelis stresas. Dirbau personalo vadove įmonėje, kurioje yra virš 500 darbuotojų. Dienos pabaigoje nuovargis būdavo toks didelis, kad vakare aš jau nebenorėdavau su nieko kalbėti“, prisimena pašnekovė.
Mokytoja su trimis diplomais
Šiandien R. Skrebutėnienė anglų kalbos mokytoja dirba Vilniaus rajono Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje bei Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre.
Pasinaudodama projektu „Tęsk“, 2019 m. ji įstojo į Vilniaus universitetą, kur pasirinko anglų kalbos mokomojo dalyko modulio studijas. Pašnekovė prisimena, jog papildomos kompetencijos studijos truko 1,5 metų, o paskaitos vyko šeštadieniais ir per vaikų mokslo atostogas.
„Turėjau labai didelių baimių, kaip viską suderinsiu, bet visų mano baimių atsvara buvo sutuoktinio palaikymas. Jis nuolat sakydavo – iki pensijos dar labai toli, o dabar juokiasi, kad išvis į pensiją nebeišeisiu. Noriu pagirti studijų kokybę – labai stiprūs dėstytojai, o informacija buvo pateikta taip, jog iškart buvo aišku, kaip mes savo žinias pritaikysime mokydami vaikus“, – džiaugiasi anglų kalbos mokytoja.
Pašnekovė atvira – gyvenime ji yra maksimalistė, todėl po „Tęsk“ projekto nusprendė įstoti dar ir į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kur šiais metais baigė anglų ir rusų kalbos bakalauro studijas. Juokaudama sako, kad yra mokytoja, turinti tris diplomus. Anot jos, suderinti nuolatines studijas su dviem darbais pavyko, nes buvo lankstus studijų tvarkaraštis bei didelis abiejų mokyklų direktorių ir visos administracijos palaikymas.
„Akademinė aplinka inspiruoja – nauji dėstytojai, nauji kurso draugai. Dabar aš turiu nuostabių draugių, kurios yra net jaunesnės už mano dukrą. Maža to, visiškai netyčia sužinojau, kad patenku į geriausių VDU studentų šimtuką – nemažai mano sesijų vidurkis buvo 10“, – šypsosi trečiąjį universitetą šiemet baigusi pedagogė.
Pasikeitė žvilgsnis ir kalbėsena
Lygindama savo gyvenimą iki darbo mokykloje ir dabar, R. Skrebutėnienė sako, jog dabar turi viską, ko norėjo ir jaučiasi visiškai save realizuojanti būdama mokytoja.
„Jei prabundu ne su ta nuotaika, užtenka atidaryti rajono mokyklos duris – vaikai iš pačio ryto bėga tavęs apsikabinti. Žinoma, stresas ir nuovargis yra, bet jis visiškai kitoks – jis malonus ir prasmingas. Šiemet išleidau pirmus dvyliktokus – kai atėjau į mokyklą jie buvo aštuntokai. Per paskutinį skambutį jaudinausi taip, kaip išleisdama į gyvenimą savo pačios vaikus. Tas jausmas, kad tu padėjai šiems mažiems žmonėms užaugti, yra nuostabus“, – sako anglų kalbos mokytoja.
Pedagogės kelią pasirinkusi Renata dažnai sulaukia aplinkinių replikų, kad sugrįžus dirbti į mokyklą, pasikeitė ne tik jos žvilgsnis, kuris anksčiau buvo tuščias, bet ir kalbėsena. „Aš kažkur buvau nuėjusi visiškai ne ten“, – pokalbį baigia Renata, dėl savo svajonės būti mokytoja, paaukojusi gerai apmokamą darbą.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ (toliau – projektas), kartu su projekto partneriais – Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu – kviečia pedagogus studijuoti pedagoginės specializacijos ir mokomojo dalyko modulius ir įgyti papildomų kompetencijų.
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pradinio ugdymo specializaciją Vilniaus kolegijoje (nuoroda čia).
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje Vilniaus universitete ir įgyti papildomą chemijos, fizikos, informatikos, ispanų kalbos, matematikos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, lotynų kalbos ar pilietiškumo ugdymo kompetenciją bei papildomą pradinio ugdymo specializaciją (nuoroda čia).
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą anglų kalbos, informatikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros ar matematikos kompetenciją bei papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializaciją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (nuoroda čia).
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą anglų kalbos, chemijos, šokio, fizikos, informatikos, ispanų kalbos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, prancūzų kalbos, technologijų, vokiečių kalbos ar biologijos kompetenciją bei papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializaciją Vytauto Didžiojo universitete (nuoroda čia).
Tiksli informacija, kiek laiko vyks paraiškų priėmimas, kada ir kokia forma vyks studijos, kokios studijavimo sąlygos ir kita, pateikta kiekvienos aukštosios mokyklos nurodytoje interneto svetainėje.
Daugiau informacijos teikiama el. paštu rita.baskiene@nsa.smm.lt.
Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau apie projektą: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/
Šiandien logopedė Vaida viename Klaipėdos lopšelyje – darželyje dirba savo svajonių darbą. Būdama priešmokyklinio ugdymo mokytoja, su kiekvienais metais ji stebėjo vis prastėjančią vaikų kalbą. Noras padėti vaikams ir jų tėvams atvedė ją iki persikvalifikavimo studijų Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Anot pašnekovės, 40-45 metai yra aukso amžius, kurį verta išnaudoti karjeros keitimui ir svajonių įgyvendinimui.
Kelerius metus logopede dirbanti Vaida Liepienė sako, jog noras įgyti naujų žinių ir jas pritaikyti praktikoje dirbant su vaikais, buvo toks didelis, kad neliko vietos jokioms dvejonėms.
„Mokytojos darbas darželyje man išties patiko ir gerai sekėsi. Tačiau ilgainiui atsirado suvokimas, kad galiu nuveikti kažką daugiau. Dirbdama su 3-6 metų vaikais mačiau kaip prastėja jų kalba, vis garsiau buvo kalbama, kad trūksta logopedų. Labai liūdna, kad daugėja trimečių, kurie dar išvis nekalba, nors pagal savo raidą jie turėtų kalbėti jau taip, kad juos suprastų bet kuris žmogus. Buvo vienintelis kelias jiems padėti – įgyti logopedinių žinių“, – pasakoja Klaipėdos lopšelio – darželio „Vyturėlis“ logopedė Vaida Liepienė.
Norėjo akademinių žinių
Anot vaikų logopedės, kalbos prastėjimui įtakos turi pasikeitęs gyvenimo tempas bei technologijos, kurios neretai tampa savotišku išsigelbėjimu labai užsiėmusiems tėvams. Supratusi, kad neturi reikiamų kompetencijų, kurios leistų vaikams organizuoti veiklas, lavinančias jų kalbą, pradėjo ieškoti tinkamų studijų.
„Bakalauro studijos gąsdino savo trukme, o kursų nenorėjau, nes man buvo svarbu gauti akademinių žinių, todėl perkvalifikavimo studijos VDU tapo puikia alternatyva. Atsimenu tarties perklausai pasirinkau ištrauką iš „Mažojo princo“, slapta vildamasi, kad šis pasirinkimas man padės įstoti. Noras buvo toks didelis, jog buvau net pasiryžusi už studijas mokėti pati, tačiau to neprireikė“, – džiaugiasi klaipėdietė.
Be tarties perklausos dar laukė motyvacinis pokalbis, taip pat reikėjo pristatyti darbdavio rekomendaciją ir kitus reikalingus dokumentus. Priešingai nei stojant į kitus universitetus, VDU nereikalavo turėti specialiojo pedagogo kvalifikacijos. Būsimos logopedės studijos apmokėtos Europos Sąjungos finansuoto projekto „Tęsk“ lėšomis, jo įgyvendinimu rūpinosi Nacionalinė švietimo agentūra.
Studijų naudą pajuto iškart
Logopedės specialybę įgijusi V. Liepienė sako, kad studijų naudą pajuto jau po pirmų paskaitų. Nors jungtis į paskaitas nuotoliniu būdu iš pradžių buvo kiek nedrąsu, tačiau ta baimė greitai pranyko.
„Iš karto pasijuto, kad paskaitas veda profesionalai, o žinios yra pagrįstos mokslu. Tuo pačiu dalis dėstytojų buvo praktikuojantys logopedai, todėl iškart mokėmės savo žinias pritaikyti praktiškai. Pirmą pusmetį gavau labai daug žinių apie specialiuosius ugdymo poreikius, o tai šiandien ypač aktuali tema. Po šių paskaitų buvo daug lengviau darželio grupėje atpažinti tam tikrus dalykus, suprasti, kodėl tai vyksta ir ką su tuo daryti. Esu lankiusi ne vienus kursus ir galiu drąsiai sakyti, kad kursai ir universiteto studijos yra du nesulyginami dalykai kokybės ir žinių prasme“, – sako logopedės išsilavinimą įgijusi Vaida.
Dar vienas privalumas buvo tas, kad praktinių darbų nereikėjo atlikti individualiai – visas kursas buvo suskirstytas į mažesnes grupeles ir užduotis atlikome kartu. Tai, anot pašnekovės, palengvina ir padrąsina, nes nelieki vienas su užduotimi, visada turi su kuo pasitarti ar padiskutuoti.
Patogus studijų grafikas
Logopedijos studijos VDU truko pusantrų metų ir vyko nuotoliniu būdu. Specialistės teigimu, studijos buvo intensyvios, tačiau grafikas buvo patogus, todėl buvo įmanoma suderinti ir darbą, ir šeimos rūpesčius.
„Paskaitos vykdavo penktadieniais po pietų ir visą šeštadienį. Dirbant pedagoginį darbą, viską galima suderinti – penktadieniais dirbau iki pietų, o po pietų jungdavausi nuotoliu į paskaitas. Kai įstojau, šeima žinojo ir nusiteikė, kad pusantrų metų visi mano šeštadieniai bus užimti, tad įsivažiuoti į tą ritmą nebuvo sudėtinga“, – prisimena moteris.
Pradėti perkvalifikavimo studijas V. Liepienė nusprendė būdama 43 metų. Tai, anot jos, yra aukso amžius, kuomet dar turi daug jėgų, nemažai patirties ir sąmoningai priimi visą informaciją.
„Mane labai nudžiugino, kad į studijas susirinko nemažai vyresnio amžiaus moterų. Amžius tikrai nėra kliūtis ar riba mokytis naujų dalykų. Priešingai, manau, kai studijuoji jau būdamas brandus žmogus, tavo mokymasis tampa kur kas sąmoningesnis – tu žinai dėl ko tu tai darai. Lyginu save, kai pirmą kartą įstojau studijuoti būdama 18-os metų ir dabar – jaunystėje man rūpėjo visai kiti dalykai. Gautame logopedijos studijų pažymėjime mano rezultatai buvo puikūs ir labai geri“, – sako klaipėdietė.
Siekia įgyti magistro laipsnį
Klaipėdos lopšelyje – darželyje dirbanti V. Liepienė džiaugiasi ne tik administracijos palaikymu, bet ir pedagogų skatinimu nuolat tobulėti.
„Taip sutapo, kad baigusi studijas, sužinojau, kad iš mūsų darželio išeina logopedė, kuri dirbo dviejuose darželiuose ir dėl didelio krūvio apsisprendė pasirinkti darbą vienoje įstaigoje. Man buvo pasiūlyta jos vieta. Dar vienas gražus sutapimas, prieš kelerius metus du universitetai – Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo – parengė tarpkryptinę magistro studijų programą, skirtą logopedams – „Kalbėjimo ir kalbos terapija“. Tad aš toliau gilinu savo žinias. Esu įsitikinusi, kad kai eini klausydama savo širdies, tau atsiveria tokių kelių apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs. Man perkvalifikavimo studijos padėjo atrasti save ir savo pašaukimą“, – teigia Klaipėdos lopšelio – darželio „Vyturėlis“ logopedė.
Baigusi šias studijas Vaida logopede galės dirbti ir medicinos įstaigose bei su vaikų reabilitacija. Tačiau kol kas apie tai negalvoja, nes jaučiasi laiminga dirbdama vaikų darželyje.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad mokytojams papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinė švietimo agentūra užsienio šalyse dirbančius lituanistinio švietimo vykdytojus kviečia į pedagogikos profesines studijas, skirtas įgyti pedagogo kvalifikaciją, ir į mokomojo dalyko modulių studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių kompetencijų, kurios bus vykdomos bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. Šios studijos finansuojamos projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis.
Neformaliojo ir formaliojo (bendrojo ugdymo) lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje dirbantys asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, nuo 2024 m. birželio 10 d. iki rugsėjo 10 d. gali teikti prašymus ir dalyvauti atrankose į pedagogikos profesines studijas. Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir turintys pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti atrankose į mokomojo dalyko modulių studijas (lietuvių kalba ir literatūra (1,5 m. 90 kreditų), istorija (1 m. 60 kreditų) ar geografija (1 m. 60 kreditų)). Iš viso planuojama atrinkti studijuoti 41 lituanistinio švietimo vykdytoją.
Studijų programos bus papildytos ir susietos su konkrečiais lituanistinio švietimo turinio ir organizavimo aspektais, siekiant užtikrinti, kad mokymo turinys būtų aktualus ir atitiktų lituanistinių švietimo įstaigų poreikius įvairiose šalyse.
Paraiškas atrankai į projekto lėšomis finansuojamas studijas Vytauto Didžiojo universitete galima pateikti internetu, nuoroda čia.
Tiksli informacija, kiek laiko vyks paraiškų priėmimas, kada ir kokia forma vyks studijos, kokios studijavimo sąlygos ir kita, pateikta Vytauto Didžiojo universiteto nurodytoje interneto svetainėje.
Planuojama studijų pradžia – 2024 m. spalio 1 d.
Daugiau informacijos: Olivija Bubnelė, el. p. olivija.bubnele@nsa.smm.lt.
Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau apie projektą: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/
Paraiškos priimamos iki 2024 m. gegužės 20 d.
Atrankos tikslas – atrinkti partnerį (-ius), kuris (-ie) vykdytų mokomojo dalyko modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių kompetencijų, bei pedagoginės specializacijos modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių specializacijų.
Paraiškas gali teikti aukštosios valstybinės mokyklos, vykdančios ugdymo krypties studijas ir teikiančios aukštąjį išsilavinimą bei vykdančios mokomojo dalyko modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių kompetencijų, ir (ar) aukštosios mokyklos, vykdančios pedagoginės specializacijos modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių specializacijų.
Pretenduojant tapti partneriu svarbu turėti bendradarbiavimo (ne mažiau kaip 3 metus) su pedagogais patirties: kompetencijų tobulinimo veiklos, pedagogų konsultavimo ar metodinių priemonių rengimo.
Atranka organizuojama įgyvendinant Švietimo plėtros programos pažangos priemonės „Pirmiausia – mokytojas“ projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklą „Pedagogų dalyko modulio ar specializacijos studijos“, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
Paraiškų teikimas
Paraiškos priimamos iki 2024 m. gegužės 20 d. 17 val.
Paraiškos, pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pasirašytų paraiškų skenuoti variantai atvirojo standarto PDF formatu turi būti teikiami Nacionalinės švietimo agentūros el. paštu info@nsa.smm.lt, nurodant laiško antraštę: veiklos „Pedagogų dalyko modulio ar specializacijos studijos“ partnerio atrankai.
Paraiškų pildymo klausimais konsultuoja projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ poveiklės specialistė Rita Baškienė, tel. +370 618 21 951, Rita.Baskiene@nsa.smm.lt.
Konkurso dokumentai
Paraiškos forma mokomojo dalyko modulio studijoms.
Paraiškos forma pedagoginės specializacijos modulių studijoms.