„Tiems, kurie mane atkalbinėjo nuo mokytojo darbo, siūliau bent pusdienį pabūti mano šešėliu ofise ir pajausti streso kiekį“, – pokalbį pradeda į mokyklą po 15 metų iš verslo sugrįžusi Renata Skrebutėnienė. Pabaigusi pedagogikos studijas, savo diplomą ji ilgam buvo padėjusi į stalčių, mat tuo metu biologijos mokytojos darbo vilnietė negavo net Vilniaus rajono mokykloje. Persikvalifikuoti ir įgyvendinti savo svajonę būti mokytoja Renatą labiausiai įkvėpė kitų sėkmės istorijos.
Po studijų moteris sėkmingai kopė karjeros laiptais vienoje statybų bendrovėje – nuo administratorės ji pakilo iki įmonės personalo vadovės. Nors didėjo įmonės vadovų pasitikėjimas, keitėsi pareigos ir augo alga, tačiau R. Skrebutėnienė prisimena, jog ilgainiui atsirado jausmas, kad gyvenimas bėga pro šalį.
„Mano pasirinkimas palikti gerai apmokamą, vadovaujamą darbą ir eiti dirbti į mokyklą nustebino ne vieną. Tačiau dirbdama versle vis dažniau užduodavau sau klausimą – o kokia viso to prasmė? Šiam žingsniui kaupiausi dvejus metus, nuolat skaičiau istorijas, kaip žmonės palieka darbus banke ir išvažiuoja, pavyzdžiui, ūkininkauti, tos istorijos išties įkvėpė. Nė už ką nebegrįžčiau atgal į ofisą“, – sako 5 metus dviejose mokyklose anglų kalbos mokytoja dirbanti Renata.
Dažnai sulaukdavo prašymo pamokyti
R. Skrebutėnienė gerai prisimena savo sesers prašymą padėti jos dukrai pasiruošti stojimui į mediciną. Po to sekė dar keli panašūs prašymai, kurie moteriai tapo atradimu, kad mokyti kitus jai ir sekasi, ir patinka.
„Po Pedagoginio universiteto aš dar pabaigiau Vilniaus universiteto teisės fakultetą, civilinės teisės specializaciją. Dirbant statybų versle, mane dažnai siųsdavo į įvairius seminarus, o grįžusi iš jų įmonės darbuotojams organizuodavau mokymus, pasakodama apie teisinės aplinkos pakeitimus. Greitai atėjo suvokimas, kad tai daryti man patinka – išaiškinti žmonėms tai, ko jie nesupranta“, – pasakoja vilnietė.
Ji prisimena, kad kai nusprendė palikti gerai apmokamą darbą, jai buvo 45 metai, tačiau amžius netapo kliūtimi įgyvendinti savo svajonę būti mokytoja.
„Viena pažįstama mokytoja išgirdusi mano apsisprendimą klausė – ar tu žinai, kiek patirsi streso dirbdama mokykloje? O aš jai sakydavau – ateik dienai pas mane į ofisą, pamatysi, ką reiškia tikrai didelis stresas. Dirbau personalo vadove įmonėje, kurioje yra virš 500 darbuotojų. Dienos pabaigoje nuovargis būdavo toks didelis, kad vakare aš jau nebenorėdavau su nieko kalbėti“, prisimena pašnekovė.
Mokytoja su trimis diplomais
Šiandien R. Skrebutėnienė anglų kalbos mokytoja dirba Vilniaus rajono Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijoje bei Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre.
Pasinaudodama projektu „Tęsk“, 2019 m. ji įstojo į Vilniaus universitetą, kur pasirinko anglų kalbos mokomojo dalyko modulio studijas. Pašnekovė prisimena, jog papildomos kompetencijos studijos truko 1,5 metų, o paskaitos vyko šeštadieniais ir per vaikų mokslo atostogas.
„Turėjau labai didelių baimių, kaip viską suderinsiu, bet visų mano baimių atsvara buvo sutuoktinio palaikymas. Jis nuolat sakydavo – iki pensijos dar labai toli, o dabar juokiasi, kad išvis į pensiją nebeišeisiu. Noriu pagirti studijų kokybę – labai stiprūs dėstytojai, o informacija buvo pateikta taip, jog iškart buvo aišku, kaip mes savo žinias pritaikysime mokydami vaikus“, – džiaugiasi anglų kalbos mokytoja.
Pašnekovė atvira – gyvenime ji yra maksimalistė, todėl po „Tęsk“ projekto nusprendė įstoti dar ir į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kur šiais metais baigė anglų ir rusų kalbos bakalauro studijas. Juokaudama sako, kad yra mokytoja, turinti tris diplomus. Anot jos, suderinti nuolatines studijas su dviem darbais pavyko, nes buvo lankstus studijų tvarkaraštis bei didelis abiejų mokyklų direktorių ir visos administracijos palaikymas.
„Akademinė aplinka inspiruoja – nauji dėstytojai, nauji kurso draugai. Dabar aš turiu nuostabių draugių, kurios yra net jaunesnės už mano dukrą. Maža to, visiškai netyčia sužinojau, kad patenku į geriausių VDU studentų šimtuką – nemažai mano sesijų vidurkis buvo 10“, – šypsosi trečiąjį universitetą šiemet baigusi pedagogė.
Pasikeitė žvilgsnis ir kalbėsena
Lygindama savo gyvenimą iki darbo mokykloje ir dabar, R. Skrebutėnienė sako, jog dabar turi viską, ko norėjo ir jaučiasi visiškai save realizuojanti būdama mokytoja.
„Jei prabundu ne su ta nuotaika, užtenka atidaryti rajono mokyklos duris – vaikai iš pačio ryto bėga tavęs apsikabinti. Žinoma, stresas ir nuovargis yra, bet jis visiškai kitoks – jis malonus ir prasmingas. Šiemet išleidau pirmus dvyliktokus – kai atėjau į mokyklą jie buvo aštuntokai. Per paskutinį skambutį jaudinausi taip, kaip išleisdama į gyvenimą savo pačios vaikus. Tas jausmas, kad tu padėjai šiems mažiems žmonėms užaugti, yra nuostabus“, – sako anglų kalbos mokytoja.
Pedagogės kelią pasirinkusi Renata dažnai sulaukia aplinkinių replikų, kad sugrįžus dirbti į mokyklą, pasikeitė ne tik jos žvilgsnis, kuris anksčiau buvo tuščias, bet ir kalbėsena. „Aš kažkur buvau nuėjusi visiškai ne ten“, – pokalbį baigia Renata, dėl savo svajonės būti mokytoja, paaukojusi gerai apmokamą darbą.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ (toliau – projektas), kartu su projekto partneriais – Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu – kviečia pedagogus studijuoti pedagoginės specializacijos ir mokomojo dalyko modulius ir įgyti papildomų kompetencijų.
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pradinio ugdymo specializaciją Vilniaus kolegijoje (nuoroda čia).
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje Vilniaus universitete ir įgyti papildomą chemijos, fizikos, informatikos, ispanų kalbos, matematikos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, lotynų kalbos ar pilietiškumo ugdymo kompetenciją bei papildomą pradinio ugdymo specializaciją (nuoroda čia).
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą anglų kalbos, informatikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros ar matematikos kompetenciją bei papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializaciją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (nuoroda čia).
Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą anglų kalbos, chemijos, šokio, fizikos, informatikos, ispanų kalbos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, prancūzų kalbos, technologijų, vokiečių kalbos ar biologijos kompetenciją bei papildomą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializaciją Vytauto Didžiojo universitete (nuoroda čia).
Tiksli informacija, kiek laiko vyks paraiškų priėmimas, kada ir kokia forma vyks studijos, kokios studijavimo sąlygos ir kita, pateikta kiekvienos aukštosios mokyklos nurodytoje interneto svetainėje.
Daugiau informacijos teikiama el. paštu rita.baskiene@nsa.smm.lt.
Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau apie projektą: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/
Šiandien logopedė Vaida viename Klaipėdos lopšelyje – darželyje dirba savo svajonių darbą. Būdama priešmokyklinio ugdymo mokytoja, su kiekvienais metais ji stebėjo vis prastėjančią vaikų kalbą. Noras padėti vaikams ir jų tėvams atvedė ją iki persikvalifikavimo studijų Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Anot pašnekovės, 40-45 metai yra aukso amžius, kurį verta išnaudoti karjeros keitimui ir svajonių įgyvendinimui.
Kelerius metus logopede dirbanti Vaida Liepienė sako, jog noras įgyti naujų žinių ir jas pritaikyti praktikoje dirbant su vaikais, buvo toks didelis, kad neliko vietos jokioms dvejonėms.
„Mokytojos darbas darželyje man išties patiko ir gerai sekėsi. Tačiau ilgainiui atsirado suvokimas, kad galiu nuveikti kažką daugiau. Dirbdama su 3-6 metų vaikais mačiau kaip prastėja jų kalba, vis garsiau buvo kalbama, kad trūksta logopedų. Labai liūdna, kad daugėja trimečių, kurie dar išvis nekalba, nors pagal savo raidą jie turėtų kalbėti jau taip, kad juos suprastų bet kuris žmogus. Buvo vienintelis kelias jiems padėti – įgyti logopedinių žinių“, – pasakoja Klaipėdos lopšelio – darželio „Vyturėlis“ logopedė Vaida Liepienė.
Norėjo akademinių žinių
Anot vaikų logopedės, kalbos prastėjimui įtakos turi pasikeitęs gyvenimo tempas bei technologijos, kurios neretai tampa savotišku išsigelbėjimu labai užsiėmusiems tėvams. Supratusi, kad neturi reikiamų kompetencijų, kurios leistų vaikams organizuoti veiklas, lavinančias jų kalbą, pradėjo ieškoti tinkamų studijų.
„Bakalauro studijos gąsdino savo trukme, o kursų nenorėjau, nes man buvo svarbu gauti akademinių žinių, todėl perkvalifikavimo studijos VDU tapo puikia alternatyva. Atsimenu tarties perklausai pasirinkau ištrauką iš „Mažojo princo“, slapta vildamasi, kad šis pasirinkimas man padės įstoti. Noras buvo toks didelis, jog buvau net pasiryžusi už studijas mokėti pati, tačiau to neprireikė“, – džiaugiasi klaipėdietė.
Be tarties perklausos dar laukė motyvacinis pokalbis, taip pat reikėjo pristatyti darbdavio rekomendaciją ir kitus reikalingus dokumentus. Priešingai nei stojant į kitus universitetus, VDU nereikalavo turėti specialiojo pedagogo kvalifikacijos. Būsimos logopedės studijos apmokėtos Europos Sąjungos finansuoto projekto „Tęsk“ lėšomis, jo įgyvendinimu rūpinosi Nacionalinė švietimo agentūra.
Studijų naudą pajuto iškart
Logopedės specialybę įgijusi V. Liepienė sako, kad studijų naudą pajuto jau po pirmų paskaitų. Nors jungtis į paskaitas nuotoliniu būdu iš pradžių buvo kiek nedrąsu, tačiau ta baimė greitai pranyko.
„Iš karto pasijuto, kad paskaitas veda profesionalai, o žinios yra pagrįstos mokslu. Tuo pačiu dalis dėstytojų buvo praktikuojantys logopedai, todėl iškart mokėmės savo žinias pritaikyti praktiškai. Pirmą pusmetį gavau labai daug žinių apie specialiuosius ugdymo poreikius, o tai šiandien ypač aktuali tema. Po šių paskaitų buvo daug lengviau darželio grupėje atpažinti tam tikrus dalykus, suprasti, kodėl tai vyksta ir ką su tuo daryti. Esu lankiusi ne vienus kursus ir galiu drąsiai sakyti, kad kursai ir universiteto studijos yra du nesulyginami dalykai kokybės ir žinių prasme“, – sako logopedės išsilavinimą įgijusi Vaida.
Dar vienas privalumas buvo tas, kad praktinių darbų nereikėjo atlikti individualiai – visas kursas buvo suskirstytas į mažesnes grupeles ir užduotis atlikome kartu. Tai, anot pašnekovės, palengvina ir padrąsina, nes nelieki vienas su užduotimi, visada turi su kuo pasitarti ar padiskutuoti.
Patogus studijų grafikas
Logopedijos studijos VDU truko pusantrų metų ir vyko nuotoliniu būdu. Specialistės teigimu, studijos buvo intensyvios, tačiau grafikas buvo patogus, todėl buvo įmanoma suderinti ir darbą, ir šeimos rūpesčius.
„Paskaitos vykdavo penktadieniais po pietų ir visą šeštadienį. Dirbant pedagoginį darbą, viską galima suderinti – penktadieniais dirbau iki pietų, o po pietų jungdavausi nuotoliu į paskaitas. Kai įstojau, šeima žinojo ir nusiteikė, kad pusantrų metų visi mano šeštadieniai bus užimti, tad įsivažiuoti į tą ritmą nebuvo sudėtinga“, – prisimena moteris.
Pradėti perkvalifikavimo studijas V. Liepienė nusprendė būdama 43 metų. Tai, anot jos, yra aukso amžius, kuomet dar turi daug jėgų, nemažai patirties ir sąmoningai priimi visą informaciją.
„Mane labai nudžiugino, kad į studijas susirinko nemažai vyresnio amžiaus moterų. Amžius tikrai nėra kliūtis ar riba mokytis naujų dalykų. Priešingai, manau, kai studijuoji jau būdamas brandus žmogus, tavo mokymasis tampa kur kas sąmoningesnis – tu žinai dėl ko tu tai darai. Lyginu save, kai pirmą kartą įstojau studijuoti būdama 18-os metų ir dabar – jaunystėje man rūpėjo visai kiti dalykai. Gautame logopedijos studijų pažymėjime mano rezultatai buvo puikūs ir labai geri“, – sako klaipėdietė.
Siekia įgyti magistro laipsnį
Klaipėdos lopšelyje – darželyje dirbanti V. Liepienė džiaugiasi ne tik administracijos palaikymu, bet ir pedagogų skatinimu nuolat tobulėti.
„Taip sutapo, kad baigusi studijas, sužinojau, kad iš mūsų darželio išeina logopedė, kuri dirbo dviejuose darželiuose ir dėl didelio krūvio apsisprendė pasirinkti darbą vienoje įstaigoje. Man buvo pasiūlyta jos vieta. Dar vienas gražus sutapimas, prieš kelerius metus du universitetai – Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo – parengė tarpkryptinę magistro studijų programą, skirtą logopedams – „Kalbėjimo ir kalbos terapija“. Tad aš toliau gilinu savo žinias. Esu įsitikinusi, kad kai eini klausydama savo širdies, tau atsiveria tokių kelių apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs. Man perkvalifikavimo studijos padėjo atrasti save ir savo pašaukimą“, – teigia Klaipėdos lopšelio – darželio „Vyturėlis“ logopedė.
Baigusi šias studijas Vaida logopede galės dirbti ir medicinos įstaigose bei su vaikų reabilitacija. Tačiau kol kas apie tai negalvoja, nes jaučiasi laiminga dirbdama vaikų darželyje.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad mokytojams papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinė švietimo agentūra užsienio šalyse dirbančius lituanistinio švietimo vykdytojus kviečia į pedagogikos profesines studijas, skirtas įgyti pedagogo kvalifikaciją, ir į mokomojo dalyko modulių studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių kompetencijų, kurios bus vykdomos bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. Šios studijos finansuojamos projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis.
Neformaliojo ir formaliojo (bendrojo ugdymo) lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje dirbantys asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, nuo 2024 m. birželio 10 d. iki rugsėjo 10 d. gali teikti prašymus ir dalyvauti atrankose į pedagogikos profesines studijas. Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir turintys pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti atrankose į mokomojo dalyko modulių studijas (lietuvių kalba ir literatūra (1,5 m. 90 kreditų), istorija (1 m. 60 kreditų) ar geografija (1 m. 60 kreditų)). Iš viso planuojama atrinkti studijuoti 41 lituanistinio švietimo vykdytoją.
Studijų programos bus papildytos ir susietos su konkrečiais lituanistinio švietimo turinio ir organizavimo aspektais, siekiant užtikrinti, kad mokymo turinys būtų aktualus ir atitiktų lituanistinių švietimo įstaigų poreikius įvairiose šalyse.
Paraiškas atrankai į projekto lėšomis finansuojamas studijas Vytauto Didžiojo universitete galima pateikti internetu, nuoroda čia.
Tiksli informacija, kiek laiko vyks paraiškų priėmimas, kada ir kokia forma vyks studijos, kokios studijavimo sąlygos ir kita, pateikta Vytauto Didžiojo universiteto nurodytoje interneto svetainėje.
Planuojama studijų pradžia – 2024 m. spalio 1 d.
Daugiau informacijos: Olivija Bubnelė, el. p. olivija.bubnele@nsa.smm.lt.
Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.
Daugiau apie projektą: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/
Paraiškos priimamos iki 2024 m. gegužės 20 d.
Atrankos tikslas – atrinkti partnerį (-ius), kuris (-ie) vykdytų mokomojo dalyko modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių kompetencijų, bei pedagoginės specializacijos modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių specializacijų.
Paraiškas gali teikti aukštosios valstybinės mokyklos, vykdančios ugdymo krypties studijas ir teikiančios aukštąjį išsilavinimą bei vykdančios mokomojo dalyko modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių kompetencijų, ir (ar) aukštosios mokyklos, vykdančios pedagoginės specializacijos modulio studijas, skirtas įgyti papildomų dalykinių specializacijų.
Pretenduojant tapti partneriu svarbu turėti bendradarbiavimo (ne mažiau kaip 3 metus) su pedagogais patirties: kompetencijų tobulinimo veiklos, pedagogų konsultavimo ar metodinių priemonių rengimo.
Atranka organizuojama įgyvendinant Švietimo plėtros programos pažangos priemonės „Pirmiausia – mokytojas“ projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklą „Pedagogų dalyko modulio ar specializacijos studijos“, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
Paraiškų teikimas
Paraiškos priimamos iki 2024 m. gegužės 20 d. 17 val.
Paraiškos, pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pasirašytų paraiškų skenuoti variantai atvirojo standarto PDF formatu turi būti teikiami Nacionalinės švietimo agentūros el. paštu info@nsa.smm.lt, nurodant laiško antraštę: veiklos „Pedagogų dalyko modulio ar specializacijos studijos“ partnerio atrankai.
Paraiškų pildymo klausimais konsultuoja projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ poveiklės specialistė Rita Baškienė, tel. +370 618 21 951, Rita.Baskiene@nsa.smm.lt.
Konkurso dokumentai
Paraiškos forma mokomojo dalyko modulio studijoms.
Paraiškos forma pedagoginės specializacijos modulių studijoms.