Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atnaujino istorijos egzamino vertinimo kriterijų projektą. Remiantis šiais kriterijais vėlesniais metais būtų vertinama antra valstybinio istorijos brandos egzamino dalis, kurią sudarytų ir samprotaujamojo pobūdžio teksto (rašinio) kūrimas.
Tokią antros egzamino dalies užduotį ateityje atliktų IV gimnazijos klasės mokiniai. Galiojančioje istorijos bendrojoje programoje numatyta, kad ateityje viena istorijos egzamino užduočių bus samprotaujamojo pobūdžio teksto (rašinio) kūrimas. Šios užduoties taškai sudarys penktadalį viso egzamino vertinimo: maksimaliai už teksto kūrimą skiriama 20 taškų.
„Siekdami, kad vertinimo kriterijai būtų aiškūs, konkretūs, objektyvūs, dar rudenį pradėjome konsultacijas su istorijos mokytojais. Vakar į susitikimą pakvietę visų savivaldybių istorijos mokytojų metodinių grupių atstovus, pristatėme vertinimo kriterijus, išgirdome jų nuomonę, taip pat pastabas bei siūlymus ir dėl istorijos mokymo turinio, vertinimo, ugdymo ir vertinimo proceso organizavimo. Vertinimo kriterijų projektą tikrai tobulinsime ir tvirtinsime po bandomosios antros egzamino dalies užduoties bei išbaigtų diskusijų su istorijos mokytojais“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Kiekvienas susitikimas su istorijos mokytojais, užduočių pavyzdžių ir vertinimo kriterijų aptarimas bei išbandymas praktiškai su mokiniais leidžia tikslinti vertinimo kriterijų formuluotes.
NŠA planuoja šių metų kovą sudaryti sąlygas norintiems III klasės gimnazijos mokiniams atlikti bandomąją istorijos egzamino dalies užduotį – tokios struktūros, kokia ji būtų numatoma IV klasėje. Užduočių apraše numatyta, jog kuriant samprotaujamojo pobūdžio tekstą (rašinį), pagal pateiktus istorijos šaltinius bus svarstomas probleminis klausimas. Sukurto teksto apimtis gali siekti nuo 250 iki 500 žodžių. Ateityje, kai istorijos egzamine bus rašinio kūrimo užduotis, numatyta ilginti antros istorijos egzamino dalies trukmę. Samprotaujamojo pobūdžio teksto (rašinio) kūrimo užduoties bandymas padėtų nustatyti, kiek konkrečiai laiko turėtų būti skirta egzaminui laikyti.
„Be to, šiuo metu koncentruojamės į tai, kad suteiktume maksimalią pagalbą mokytojams, pavyzdžiui, parengėme metodines rekomendacijas Vidurinio ugdymo pakopos bendrajai programai, kad mokytojai galėtų jomis naudotis tiek pamokose, tiek ruošdami mokinius egzaminams“, – pabrėžia Nacionalinės švietimo agentūros vadovas.
Vertinimo kriterijai turi būti patvirtinti ne vėliau kaip iki 2025 m. lapkričio mėn. Vertinimo kriterijų projektas yra tinkamas naudoti ugdymo procese rengiantis rašinio kūrimui. Jame fiksuoti pagrindiniai vertinimo objektai, jų svoris galutiniam vertinimui. Su istorijos egzamino samprotaujamojo pobūdžio teksto (rašinio) kūrimo vertinimo kriterijų projektu galima susipažinti čia.
Šiais mokslo metais vienuoliktokai laikys pirmą istorijos egzamino dalį, kurią sudarys testo pobūdžio užduotis.
