Nacionalinės švietimo agentūros parengtoje švietimo problemos analizėje „Švietimo socialinis teisingumas: turėti ar būti?“ atskleidžiamos socialinio teisingumo, teisingo švietimo ir švietimo socialinio teisingumo sąsajos.
Europos Sąjungoje ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) tiriamas socialinio teisingumo indeksas, sudarytas iš šešių dimensijų, kurių viena – teisingas švietimas. Tokiame 2019 m. vykdytame tyrime Lietuvos teisingo švietimo indeksas įvertintas aukščiau (+0,23 vieneto) nei EBPO vidurkis – 18 vietoje iš 41. Kas lemia palyginti aukštą Lietuvos teisingo švietimo įvertinimą? Ar Lietuvos švietimas yra socialiai teisingas?
Pagal Lietuvos švietimo įstatymą švietimas yra socialiai teisingas, kai kiekvienam asmeniui laiduojamas prieinamumas, bendrojo išsilavinimo ir pirmosios kvalifikacijos įgijimas, sudaromos sąlygos tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.
Analizėje įvardijami švietimo socialinio teisingumo įgyvendinimo požymiai: socialinės atskirties mažinimas; švietimo prieinamumo užtikrinimas; specialiųjų poreikių tenkinimas ir kiti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktame 2021–2030 m. investicijų poreikio į švietimo sistemą žemėlapyje (2020) rodomos švietimo socialinio teisingumo siekio perspektyvos. Analizėje nagrinėjami veiksniai, artinantys link švietimo socialinio teisingumo, ir svarstomos jo įgyvendinimo kliūtys. Vadovaujantis duomenimis grįstais įrodymais, leidinyje rekomenduojamos švietimo socialinio teisingumo plėtros galimybės.
Švietimo problemos analizė „Švietimo socialinis teisingumas: turėti ar būti?“ prieinama čia.
