Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus darbuotojai, stiprindami bendradarbiavimą su pedagogų rengimo centrais, akredituotomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijomis ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniais, balandžio 28 dieną surengė nuotolinę diskusiją „Kokybinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos rodiklių paieška“.
Skyriaus metodininkės, Meilė Čeponienė, Giedrė Čiapienė ir Regina Žukienė, remdamosi kasmetiniais bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo ir pažangos duomenimis, pristatė, kokias kompetencijas pernai daugiausiai tobulino Lietuvos pedagogai, vadovai, švietimo pagalbos specialistai, ką dažniausiai taikė savo veikloje, ugdymo procese po kvalifikacijos tobulinimo, koks poveikis mokinių pasiekimams ir pažangai.
Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė apžvelgė, kokį pedagogų kvalifikacijos poveikį mato savivaldybės. Švietimo politikos ir stebėsenos skyriaus analitikė dr. Sandra Balevičienė, remdamasi Aukštųjų mokyklų, vykdančių pedagogų rengimo programas, galimybių ir vaidmens užtikrinant pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimo kokybę tyrimo rezultatų tyrimu, pristatė galimą aukštųjų mokyklų vaidmenį, užtikrinant pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimo kokybę. Susitikimo metu diskutuota apie mokytojų profesinių kompetencijų raišką praktikoje, pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo įtaką mokinių pasiekimams ir pažangai, galimus kokybinius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos rodiklius.
Diskusiją apibendrino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pedagogų skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Valavičienė, kuri pritarė tyrėjų siūlymui skatinti pedagogų kompetencijų tobulinimo programų rengimo bendraautorystę su aukštosiomis mokyklomis, pedagogų rengimo centrais ir ją įteisinti keičiamuose kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose. Pakvietė drauge siekti, kad kvalifikacijos tobulinimas pedagogams būtų labiau motyvuojantis.
