Lietuvoje lygiagrečiai vyksta keletas reikšmingų švietimo sisteminių pokyčių: atnaujinamas bendrojo ugdymo programų turinys; stiprinant įtrauktį siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui mokytis artimiausioje ugdymo įstaigoje; numatoma įgyvendinti ilgalaikę pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“. Naujoje švietimo problemos analizėje aptariamos reikšmingos šių sisteminių pokyčių įgyvendinimo sėkmės sąlygos – sutelkta savivaldybės švietimo bendruomenės veikla, susitariant ir kolegialiai priimant sprendimus, orientuotus į kiekvieno vaiko kokybiško ugdymo poreikius, ir mokytojų profesinė ūgtis. Galimybę tai užtikrinti suteikia investicijos į švietimo bendruomenės profesinį kapitalą – tai patvirtina analizėje pateikiami dviejų savivaldybių (Panevėžio m. ir Utenos r.), dalyvavusių projekte „Lyderių laikas 3“ ir įgyvendinusių sisteminių pokyčių projektus, atvejai ir Lyderystės mokymuisi ir profesinio kapitalo tyrimo (2021) duomenys.
Analizė baigiama įžvalgomis, susijusiomis su įgyvendintų pokyčių ir įgytų patirčių tvarumo užtikrinimu. Kaip teigia analizės autoriai, labai svarbu visokeriopai skatinti savivaldybių švietimo bendruomenių lyderystės iniciatyvas ir tinklaveiką, kad neišblėstų vykdant projektą „Lyderių laikas 3“ įgyta kolektyvinė energija, o bendro darbo praktikos nebūtų išbarstytos, pradedant veikti savivaldybių atnaujinamo ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo komandoms.
Švietimo problemos analizę „Kaip įgalinti savivaldybes įgyvendinti sisteminius švietimo pokyčius?“ rasite čia
Švietimo problemos analizę parengė projekto „Lyderių laikas 3“ tyrėjų komanda: dr. Jūratė Valuckienė, Sigitas Balčiūnas, dr. Milda Damkuvienė, dr. Evandželina Petukienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), redagavo ir maketavo Nacionalinės švietimo agentūros Bendrųjų reikalų departamento Aprūpinimo ir leidybos skyrius.
