Stebint ir analizuojant Lietuvos švietimo sistemą, neretai ji lyginama su kitų Europos šalių praktika, pasiekimais ir prioritetais. Natūralu, kad kyla klausimas, kaip šiandien mūsų šalis atrodo kitų Europos šalių kontekste švietimo srityje? Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“, kuriame Lietuvai atstovauja Nacionalinė švietimo agentūra, apibendrintais duomenimis, mūsų šalis stipriai išsiskiria savo ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Plačiau apie tai pasakoja Europos valstybių švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister.
Visi – po vienu stogu
„Lietuva išsiskiria tuo, kad kuria pavyzdinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemą pagal vadinamąjį integruotą Šiaurės šalių modelį. Tai reiškia, kad visi ikimokyklinio amžiaus vaikai yra ugdomi „po vienu stogu“. Skirtingai nuo daugumos Europos šalių, kur vaikai iki 3 metų lanko vieną vaikų priežiūros įstaigą („lopšelį“), o vyresni vaikai turi pereiti į kitą ugdymo įstaigą, Lietuva siūlo bendrą ikimokyklinio ugdymo sistemą visiems vaikams. Tai palengvina kasdienį šeimų gyvenimą, sukelia mažiau rūpesčių, kai mažųjų nereikia perkelti iš vienos aplinkos į kitą, o vaikams nereikia prisitaikyti prie naujų darbuotojų, taisyklių, tvarkaraščių. Lietuvos mažųjų ugdymas „po vienu stogu“ leidžia jiems jaustis emociškai saugesniems, padeda palaikyti užmegztus ryšius jiems gerai pažįstamoje aplinkoje, suteikia stabilumą“, – pastebi švietimo sistemų analitikė dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister.
Tačiau, anot jos, Lietuvos integruota ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistema labiau orientuota į vyresnius vaikus, t. y. vyresnius nei 2 metų amžiaus. „Lietuvoje įprastai vaikai į darželio grupes ateina sulaukę 2 metų ar daugiau. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vaikai ugdymo įstaigas pradeda lankyti maždaug nuo 1 metų ar net anksčiau“, – sako ji.
Europos valstybių švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister
Lietuvoje – itin ilgos vaiko priežiūros atostogos
Vienas iš Lietuvos išskirtinumų, pasak dr. Akvilės Motiejūnaitės-Schulmeister, Europos šalių kontekste yra tai, kad joje numatytos vienos ilgiausių apmokamų vaiko priežiūros atostogų, tad tėvai gali auklėti savo vaikus namuose, kol jiems sueis 1,5 metų. Šioje srityje Lietuva panaši į Estiją, o mus šiuo metu lenkia tik Vengrija ir Rumunija, suteikiančios 2 metus vaiko priežiūros atostogų. Palyginimui – trečdalis Europos Sąjungos šalių (tarp jų ir Belgija, Prancūzija, Italija) suteikia vaiko priežiūros atostogas trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kompensuojant bent 66 proc. buvusio darbo užmokesčio.
Daugėja vaikų, lankančių darželius
„2013–2022 m. 3 metų ir vyresnių vaikų dalyvavimas Lietuvos ugdymo sistemoje gerokai išaugo, o tai rodo, kad valstybės politika yra sėkminga plečiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą“, – teigia dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister. Jos manymu, prieš kelerius metus priimtas sprendimas dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo – svarbus žingsnis į priekį. Buvo numatyta, kad visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 4 metų įsigaliotų nuo 2023 m., vaikams nuo 3 metų – nuo 2024 m., o nuo 2025 m. – ir vaikams nuo 2 metų. Sėkmingai tolesnei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srities plėtrai būtina investuoti į infrastruktūrą ir ypač į darbuotojus, susitelkti į vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose kūrimą, nepamirštant atokesnių vietovių, siekiant sudaryti galimybes visoms šeimoms lanksčiai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus bei suteikti galimybę rinktis jiems tinkamus sprendimus.
ES tikslas – skatinti vaikų iki 3 metų ugdymą
„Ugdymo įstaigos lankymas bei kokybiško ugdymo užtikrinimas 2 metų ir jaunesniems vaikams tebėra iššūkis Lietuvai“, – pastebi dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister. Anot jos, nepaisant ikimokyklinio ugdymo srityje įvykusių teigiamų pokyčių vyresnių vaikų atžvilgiu, žemas vaikų iki 3 metų dalyvavimas ugdymo procese politikos formuotojams primena apie spragą, kurią reikia užpildyti. Europos Sąjunga ambicingai užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pasiekti 45 proc. mažų vaikų dalyvavimo ugdymo procese lygį. Šiuo metu dešimt Europos Sąjungos šalių jau pasiekė šį tikslą.
Skaitmeninės kompetencijos: kada pradėti?
„Lietuva yra tarp nedaugelio šalių, turinčių išsamią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, apimančią platų skaitmeninių kompetencijų spektrą“, – teigia dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister. Tai, jos manymu, rodo teigiamą požiūrį į skaitmeninio švietimo integravimą į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemą. „Neabejotina, kad tai yra svarbi įgūdžių ir kompetencijų ugdymo sritis, tačiau ankstyvajame amžiuje derėtų saikingai naudoti skaitmenines priemones ir pirmenybę teikti socialinei sąveikai. Jeigu pažvelgtume į tokias šalis kaip Danija ir Švedija, pastebėtume, kad jos, persvarstydamos savo teisės aktus, imasi veiksmų, kad apribotų skaitmeninių technologijų naudojimą vaikų ugdymo institucijose“, – pabrėžia dr. A. Motiejūnaitė-Schulmeister.
Pedagogų stygius ir mažėjantis gimstamumas kelia susirūpinimą
Šiuo metu Lietuvoje akcentuojamas pedagoginių darbuotojų trūkumas, tačiau kartu pastebima, kad kasmet mažėja gimstamumas. Dr. A. Motiejūnaitė-Schulmeister taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vaikų skaičius, tenkantis vienam mokytojui, yra gana didelis. Šiuo metu skaičiuojama, kad vienam suaugusiajam tenka 15 dvimečių vaikų. Palyginimui – Estijoje ši riba yra 8 vaikai, o Slovėnijoje kiekvienam suaugusiajam tenka daugiausiai 6 dvimečiai vaikai. Jos manymu, novatoriški sprendimai personalo klausimu, pavyzdžiui, padėjėjų įdarbinimas, galėtų užpildyti pedagogų trūkumo spragą.
Kita vertus, prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 6 metų vaikų sumažės 13 proc. Būtina užtikrinti, pastebi ji, kad mažėjantis vaikų skaičius nesusiaurintų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo, o, priešingai, suteiktų galimybę kiekvienam vaikui užtikrinti kokybišką, visavertį jo ugdymą.
Daugiau informacijos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo būklę ir pagrindines tendencijas Europoje skelbiama švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ leidinyje „Pagrindiniai duomenys apie ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą Europoje – 2025 m“, kuriame analizuojamos 37 Europos šalių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemos.
