Nacionalinės švietimo agentūros ir partnerių (Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Pedagogų rengimo konsorciumo) vykdomas projektas „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ sukuria galimybes pedagoginiams darbuotojams tobulinti ir įgyti ugdymo turiniui įgyvendinti aktualių pedagoginių kompetencijų. Projekto stebėsenos rezultatai atskleidžia ne tik pedagogų, pasinaudojusių šia profesinio augimo galimybe, skaičių, bet ir Lietuvos regionų įsitraukimą bei projekto dalyvių portretą.
PRIORITETINĖS SRITYS
„Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ projekto metu, organizuojant ir kuriant nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas (toliau – NP), buvo atsižvelgiama į penkias prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis: ugdymo praktika ir didaktika; įtraukties įgyvendinimas; pilietinis ugdymas; skaitmeninės kompetencijos; lyderystė ugdymui ir mokymuisi.
Paraiškas įgyvendinti pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas pagal minėtas sritis teikė du pedagogų rengimo centrai – tai Vilniaus universitetas (toliau – VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – VDU). Dar keturios aukštosios mokyklos (Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas bei Vilniaus kolegija) sudarydamos 2024 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutartį susijungė į konsorciumą. 2024 m. pabaigoje NP studijos organizuotos pagal 11 akredituotų programų, iš jų 7 priklauso VU, 4 – VDU.
Iki 2024 m. pabaigos vykdytos šios programos: „Įtraukusis meninis ugdymas“ (VU), „Gamtamokslinis raštingumas pradiniame ugdyme“ (VU), „Lietuvių kalbos ir literatūros didaktika“ (VDU), „Įtraukusis ugdymas universalaus dizaino ugdymui prieigose“ (VDU), „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ (VDU), „Matematinio mąstymo ugdymas: teorinės įžvalgos ir jų praktinis įgyvendinimas mokykloje“ (VDU), „Įtraukios mokyklos kūrimo strategijos“ (VU), „Antikorupcinė aplinka švietimo įstaigose“ (VU), „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (VU), „Matematikos mokymas ir mokymasis“ (VU).
Nacionalinės programos taip pat pasižymi inovatyvumu ir naujumu. Tai atspindi darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslo „mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse“ įgyvendinimas. Akredituotose NP įtraukti tokie aspektai kaip nediskriminavimo, lygių galimybių ir lyčių lygybės bei taikomi universalaus dizaino principai. NP vykdymo inovatyvumą įrodo ir programų įgyvendinimo lankstumas adaptuojant mokymąsi pagal tikslinę grupę ir jos poreikius.
Vykdytų NP turinio mokymo(si) metodų ir veiklų aspektu analizė atskleidė, kad programose dominuoja patirtinio, interaktyviojo ir probleminio mokymo(si) strategijos. Rasta apie 30 naudojamų skirtingų metodų, iš jų pasikartojantys: dokumentų ir teorinės medžiagos, programų, įrankių analizė ir aptarimas (5), diskusija (4), praktinės užduotys (4), atvejo analizė (3), veiklų vedimas (3), pristatymai (3), refleksija (3), savarankiškos praktinės veiklos (3), simuliacijos (3). NP numatyta mokymo(si) metodų ir veiklų įvairovė įgalina kvalifikaciją tobulinančius dalyvius ne tik įgyti žinių, bet ir įgūdžius transformuoti į gebėjimus.
Populiariausios tarp visų dalyvių buvo „Gyvenimo įgūdžių“ programos, mokyklų vadovai dažniausiai rinkosi ne tik gyvenimo įgūdžių, bet ir įtraukties įgyvendinimo programas. Populiariausia kvalifikacijos tobulinimo sritis – ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas.
NP DALYVIŲ PORTRETAS
Detaliau aptariant NP dalyvių charakteristiką, tarp baigusių NP pedagogų pagal lytį dominuoja moterys (96,13 proc. besimokančiųjų). Daugiau nei pusė (62,87 proc.) NP besimokančiųjų turi 15 metų ir daugiau darbo patirties. Kvalifikaciją tobulinti daugiausiai rinkosi 41–50 m. amžiaus grupėje – 242 dalyviai, antroji pagal dydį besimokančiųjų amžiaus grupė 51–60 m. – 222 dalyviai. Trečdalis (255 arba 31,56 proc.) besimokiusiųjų ir baigusiųjų NP turėjo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Beveik penktadalis dalyvių (133 arba 16,52 proc.) kvalifikacinės kategorijos neturėjo. Pastebėta ir pedagoginių darbuotojų dalyvių pareigybių įvairovė – net 24 atvejai suskirstyti į sąlygines grupes: vadovų, švietimo ir specialiosios pagalbos, mokytojo ir mokinio padėjėjų pareigybės. Šiuo metu didžioji dalis NP dalyvių yra iš didžiųjų miestų (Vilnius, Kaunas, išskirtinis atvejis – Utenos rajonas), tačiau per projekto gyvavimo metus paliesti beveik visi Lietuvos rajonai. NP baigusiųjų 2024 m. pasiskirstymą rajonų savivaldybėse galite stebėti čia: https://datawrapper.dwcdn.net/x0Hlj/5/ (duomenys atnaujinami kartą per pusę metų).
Apibendrinant atlikta analizė atskleidė, kad vidutinis projekto dalyvis yra 15 metų ir daugiau pedagoginį darbą dirbanti, 47 metų mokytoja metodininkė iš Vilniaus miesto.
Nuotrauka sukurta pagal analizės rezultatus, pasitelkus generatyvinį dirbtinį intelektą
Detalesnę analizės ataskaitą galite rasti čia.
Analizę parengė dr. Dalia Survutaitė, projekto stebėsenos analitikė.
Informacija apie nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas ir galimybes jose dalyvauti skelbiama adresu https://www.nsa.smm.lt/projektai/vykdomi-projektai/np-ms/ bei Nacionalinės švietimo agentūros „Facebook“ profilyje ir puslapio naujienose.
Projektas Nr. 10-046-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12- 003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas NextGenerationEU lėšomis.
