Lietuvos ikimokyklinio ugdymo mokytojai rudenį pasitinka mokydamiesi. Po vasaros atokvėpio vėl tęsiasi 2024 m. pavasarį prasidėję mokymai, skirti padėti ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdančioms mokykloms atsinaujinti savo įstaigos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires (Gairės).
Vykstantys mokymai yra viena iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) įgyvendinamo projekto „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ veiklų. Numatyta, kad iki 2025 m. birželio juose dalyvaus beveik 10 000 šalies ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Mokymai yra organizuojami ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu. Atlikdami savarankiškas ir namų užduotis, mokytojai analizuoja, kaip keičiamas ikimokyklinio ugdymo turinys, kokie šiuo metu yra svarbiausi mažų vaikų ugdymo akcentai, diskutuoja, kaip turėtų atrodyti kokybiška vaikų nuo gimimo iki 6 metų ugdymo(si) programa. Pasak NŠA Ugdymo turinio skyriaus specialisto ir mokymų lektoriaus doc. dr. Sergejaus Neifacho, Gairės yra tarsi žemėlapis mokytojui, vadovui ar kitam specialistui, parodantis, iš kokių dėmenų turėtų būti sudaryta ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo programa. Galimybę geriau suprasti naująjį ankstyvojo ugdymo žemėlapį būtent ir suteikia organizuojami mokymai.
Visos bendruomenės reikalas
Naująsias ikimokyklinio ugdymo programas mokyklos pradės įgyvendinti 2025 m. rugsėjį. Pasak edukologės prof. Onos Monkevičienės, vadovavusios Gairių rengėjų grupei, mokyklos ikimokyklinio ugdymo programa – jos bendruomenės susikurta vaikų ugdymo vizija: „Atnaujinant ikimokyklinio ugdymo(si) programą būtina neskubėti, skirti pakankamai laiko visiems išdiskutuoti, gerai suprasti daromus pokyčius ir pasiekti susitarimus.“ Mokymų dalyvės Ingrida Kuzmienė ir Ramunė Trasauskienė iš Vilniaus lopšelio-darželio „Aitvaras“ pritaria profesorės minčiai teigdamos, kad ugdymo įstaigos naujos programos rašymas yra visos bendruomenės reikalas.
Mokymus vedantys lektoriai pažymi, kad dvejų metų laikotarpis programoms atnaujinti suplanuotas ne veltui. Per tokį laiką galima suburti branduolį mokyklos pedagogų, kurie detaliau susipažins su naujausiais susitarimais dėl kokybiško mažų vaikų ugdymo, o vėliau padės įstaigos kolegoms burtis, analizuoti ir suderinti nuomones, kokia bus jų mokyklos ikimokyklinio ugdymo programa. Pasak Vilniaus lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktorės Jolitos Stanevičienės, „sudalyvavus mokymuose, formuojasi suvokimas, kokia kryptimi ir kodėl yra atnaujinama įstaigos ugdymo programa. Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau įstaigos pedagogų sudalyvautų šiuose mokymuose ir patirtų šį suvokimo jausmą. Kuo didesnė bendruomenės dalis taip pačiai matys svarbą, tuo tinkamiau įgyvendinsime programą.“
Rengti programą bus lengviau ir supratus, kad šis pokytis nėra įsakymas, kurį mokyklos bendruomenė tiesiog privalo įvykdyti. S. Neifachas, pats būdamas ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius, kitiems vadovams pataria nuosekliai dirbti su mokytojais, reguliariai organizuoti kolektyvo pasitarimus, konsultuotis, nuolat teikti grįžtamąjį ryšį ir komunikuoti tarpusavyje.
Rengiant ikimokyklinio ugdymo programą itin reikšmingas visos bendruomenės įsitraukimas. „Ypač aktualu tai, ką fiksuojame programoje, susieti su vaikų ugdymo praktika. Pavyzdžiui, jei formuluojame kokį nors principą, tarkim, įtraukties, turime aptarti, kaip tai atrodo praktiškai: vadovų atsakomybėje ir elgsenoje; visos įstaigos struktūroje (kas padeda mokytojui); švietimo pagalbos specialistų darbe; grupės ugdymo praktikose; bendravime su tėvais“, – sako O. Monkevičienė.
Mokyklai, rengiančiai ikimokyklinio ugdymo programą, būtina atkreipti dėmesį į jau sukauptą autentišką ugdymo patirtį. S. Neifachas pažymi, kad Gairės yra unikalios tuo, jog padeda mokyklai tobulinti tas praktikas ir išryškinti savastį, kurią mokykla turi. Gairės, kaip konceptualus dokumentas, apibrėžia bendrą ikimokyklinio ugdymo tikslą, tačiau kelius iki jo mokykla renkasi pati, atsižvelgdama į savo bendruomenę, jos poreikius ir kontekstą.
Mokymai padeda suprasti ikimokyklinio ugdymo kaitą
Gairės parengtos remiantis naujausiais edukologijos mokslo tyrimais, tarptautiniais susitarimais, geriausia kitų šalių patirtimi ir, kaip teigia O. Monkevičienė, formuoja ankstyvojo amžiaus vaikų raidos ir ugdymosi ypatumus atitinkantį turinį ir procesą, išvengiant jo akademizavimo. Gairėse akcentuoti svarbiausi kokybiško mažų vaikų ugdymo dėmenys: modernus požiūris į vaiką, supratimą, kokiuose kontekstuose ir kaip mažas vaikas geriausiai pažįsta pasaulį, t. y. mokosi; ypatingas dėmesys skiriamas žaidimo ugdyme(si) svarbai ir kt. Visa tai aptariama ir mokymuose, kurių metu lektoriai, pasak Vilniaus lopšelio-darželio „Aitvaras“ komandos, padeda susigaudyti naujajame dokumente, konkrečiai išanalizuoja kiekvieną Gairių skyrių, pateikdami pavyzdžius atsako į kylančius klausimus.
Neatsiejama Gairių dalis yra atnaujintas Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašas, tad ir per mokymus dalyviai analizuoja, kaip ikimokyklinio ugdymo programoje užtikrinti vaikų pasiekimų ir ugdymosi ryšį, kaip kurti pasiekimų ir pažangos stebėsenos sistemą, kuria, kaip sako prof. O. Monkevičienė, siekiama perkelti dėmesį nuo „vertinu vaiką“ prie „reflektuoju savo ugdymo kokybę“, skirti dėmesį ne tik vaiko pasiekimams, bet ir tam, kaip vaikas veiksmingiausiai mokosi ir toliau tikslingai planuoti ir organizuoti kasdienę veiklą kartu su vaikais. Suprasti šiuos atnaujinimus ir susidaryti platesnį ankstyvojo ugdymo kaitos paveikslą pedagogai gali mokymuose. Kaip teigia juose dalyvavę Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“ specialistai, mokymai padėjo pamatyti bendrą programos atnaujinimo vaizdą.
Dalyvavimas mokymuose – galimybė tobulėti ir pagalba mokykloms
Programos rengimas yra galimybė mokyklos bendruomenei tobulinti bendradarbiavimo ir dalinimosi patirtimi kultūrą tiek tarp mokyklos mokytojų, tiek su kitomis šalies mokyklomis. Vilniaus lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gerda Mitrulevičienė teigia, kad mokymai buvo labai vertingi, nes susirinko suinteresuoti žmonės, kurie dalinosi savo patirtimi, įžvalgomis ir idėjomis. Vilniaus lopšelio-darželio „Viltenė“ pedagogai pastebi, kad visos bendruomenės dalyvavimas mokymuose padėjo sukurti glaudesnius visų bendruomenės narių santykius.
„Mokymai – tai komunikacija ir savitarpio pagalba, nes juose dalyvauja ne vienos ugdymo įstaigos kolegos“, – mintimis dalinasi mokymų lektorius S. Neifachas. Palygindamas mokymus su atvira mokymosi laboratorija lektorius vardija ir daugiau naudos aspektų: praktikai įsivertina, ar tinkamai organizuoja ugdymo procesą, atlikdami namų darbus jie reflektuoja mokymus, pasirengia komandiniam darbui. Į pagalbą praktikams sukurtos nuotolinio mokymosi platformos su mokymosi medžiaga ir užduotimis. Pabaigę mokymus mokytojai turi galimybę konsultuotis su lektoriais rengdami savo įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą.
Mokymai vedami pagal patvirtintą 40 akademinių valandų mokymų programą, juose dalyvauti kviečiami mokyklų, įgyvendinančių ikimokyklinio ugdymo programas, mokytojai, vadovai, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, mokytojų švietimo centrų specialistai.
Mokymai yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo ES projekto „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ dalis. Juos organizuoja ir dalyvių grupes komplektuoja viešąjį konkursą laimėjusi VšĮ „Gyvenimo Universitetas Lt“. Norinčiuosius užsiregistruoti į mokymus kviečiame kreiptis į mokymų organizatorių „Gyvenimo Universitetas Lt“ el. pašto adresu dalyviams@pedagogas.lt arba telefonu +370 6 818 2510. Dalyviai registruojami dviem etapais: II etapas (2024 m. rugsėjis–gruodis) ir III etapas (2025 m. sausis–kovas).
