Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atnaujino matematikos, gamtos mokslų, informatikos ir inžinerinių technologijų dalykų, kalbų ir visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašų projektus.
Juose numatyta valstybinių brandos egzaminų užduočių specifika, taškų suma ir jų paskirstymas pagal pasiekimų lygius, trukmė, užduoties pateikimas, priemonės. Šie aprašai leis mokytojams ir mokiniams iš anksto susipažinti, kokio pobūdžio užduotys galėtų būti pateiktos per pirmą valstybinių brandos egzaminų dalį, kurią ateinančiais mokslo metais laikys III gimnazijos klasės mokiniai, ir kokios užduotys – per antrą valstybinių brandos egzaminų dalį, kurią laikys IV gimnazijos klasės mokiniai.
Kalbų užduočių aprašo projekte siūloma, kad valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros (išplėstinio ir bendrojo kurso) brandos egzaminą sudarytų dvi dalys. Pirmoji dalis būtų skirta kalbėjimo, o antroji – rašymo užduočiai.
Kalbėjimo užduotį sudarytų kandidato kalbėjimas pagal pateiktą publicistinio žanro tekstą ir diskusija teksto tema su pokalbį palaikančiu vertintoju. Tekstų tematika – įvairi, aktuali, apimanti platų kultūrinių ir visuomeninių problemų spektrą. Vienam mokiniui skirto pasiruošimo ir atsakinėjimo trukmė – 30 minučių. Rašymo užduočiai būtų pateikiamas grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Kandidatas pasirinktų vieną užduotį ir kurtų tekstą. Per pirmąją egzamino dalį būtų galima surinkti 30 procentų egzamino taškų, o antroji egzamino dalis, kuri truktų 4 valandas, būtų įvertinama 70 procentų taškų.
Pereinamuoju laikotarpiu (2025 m. ir 2026 m.) atliekant rašymo užduotį vieną tekstą interpretavimui siūloma parinkti iš privalomų kūrinių.
Kadangi pasikeitė egzamino struktūra (iš anksčiau numatytų trijų dalių liko dvi) ir dalių įvertinimas taškais, todėl praėjusiais mokslo metais III gimnazijos klasės mokinių išlaikyta kalbėjimo dalis, kuri buvo vertinama 20 taškų, būtų konvertuojama į 30 taškų.
Užduočių aprašo projekte numatoma, kad valstybinį matematikos (išplėstinio ir bendrojo kurso) brandos egzaminą sudarytų dvi dalys. Ateinančiais mokslo metais III gimnazijos klasės mokiniai laikytų pirmąją matematikos egzamino dalį, kurią sudarytų 25–30 uždavinių. Ji truktų 2 valandas ir mokiniai galėtų surinkti 40 taškų. Antrojoje dalyje kandidatams būtų pateikta išspręsti 10 trumpojo atsakymo uždavinių, 7–10 pilno sprendimo struktūruoti ir nestruktūruoti uždaviniai. Ši egzamino dalis truktų 4 valandas ir būtų įvertinta 60 taškų.
Kadangi pasikeitė egzamino struktūra (iš anksčiau numatytų trijų dalių liko dvi) ir dalių įvertinimas taškais, todėl buvusiems vienuoliktokams kitąmet antra ir trečia dalys būtų apjungtos, o 60 taškų konvertuojama į 80.
Siūloma, kad valstybinio istorijos brandos egzamino pirmoji dalis nesikeistų: užduotį kaip ir praėjusiais metais sudarytų pasirenkamojo atsakymo bei struktūriniai klausimai iš teminių sričių (visuotinė istorija – 50 proc., Lietuvos istorija – 50 proc.). Už šią dalį mokiniai galėtų surinkti 40 taškų. Pirmoji egzamino dalis truktų 1,5 valandos.
Iš antrosios egzamino dalies kandidatai galėtų surinkti 60 taškų. Šios egzamino dalies trukmė – 3 valandos.
Numatyta, kad kitąmet laikantiems istorijos egzamino antrąją dalį nereikės kurti argumentuoto rašinio. Abiturientams būtų pateikiami 4 struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Kiekvieną struktūrinį klausimą sudarytų įvadinė informacija ir su ja susiję poklausimiai. Ne mažiau kaip vieno struktūrinio klausimo vienas poklausimis bus 7–10 taškų.
Tačiau nuo 2025–2026 mokslo metų antroje istorijos egzamino dalyje kandidatai jau turėtų sukurti iki 500 žodžių argumentuotą tekstą ar rašinį, kuriame svarstytų probleminius klausiamus pagal pateiktus istorinius šaltinius (šaltinių analizė, interpretavimas, vertinimas, argumentų ir išvadų pateikimas) ir atsakyti į atvirus klausimus.
Analogiškai istorijos egzaminui struktūruojamos ir valstybinio geografijos brandos egzamino dalys. Jame taip pat numatyta išimtis ateinančių mokslo metų abiturientams dėl argumentuoto teksto ar rašinio kūrimo.
Valstybinio filosofijos brandos egzamino antrojoje dalyje samprotaujamojo pobūdžio tekstas būtų kuriamas jau kitais mokslo metais.
Numatoma, kad visų kitų dalykų valstybinių brandos egzaminų pirmos ir antros dalies užduočių struktūra sudaroma remiantis tuo pačiu principu. Abejose egzamino dalyse būtų pateikiami pasirenkamojo atsakymo, trumpojo atsakymo bei struktūriniai klausimai.
Praktinės užduotys numatytos antrojoje informatikos valstybinio brandos egzamino dalyje. Kandidatai pagal pateiktą užduoties sąlygą atliktų duomenų tyrybos veiksmus bei programavimo užduotį. Pirmosios egzamino dalies trukmė 1,5 valandos. Už šią dalį kandidatai galės surinkti 40 taškų. Už antrąją dalį – 60 taškų. Jos trukmė – 3 valandos.
Pereinamuoju laikotarpiu (iki 2025–2026 m. mokslo metų) valstybinių brandos egzaminų užduotys rengiamos, vadovaujantis atnaujintomis bendrosiomis programomis, atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitos ypatumus (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).
Valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašų projektai viešam aptarimui paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Su jais taip pat galima susipažinti NŠA interneto svetainėje.
