Šiandien Seime vykstančioje konferencijoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai kartu su Lietuvos švietimo politikos formuotojais, ją įgyvendinančių valstybės institucijų bei švietimo bendruomenės atstovais apžvelgia viduriniame ugdyme vykstančius pokyčius bei rekomendacijas jo tobulinimui.
Rengdami ataskaitą „Vidurinio ugdymo stiprinimas Lietuvoje“, EBPO analitikai išskyrė keturias pagrindines pokyčių kryptis Lietuvos vidurinio ugdymo lygmenyje: atnaujintų Bendrųjų programų įgyvendinimą, mokinių ugdymo karjerai efektyvumą, akademinių pasiekimų informacijos naudojimą, sudarant sąlygas mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, brandos egzaminų pertvarką.
EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas Andreas Schleicher apžvelgdamas Lietuvai parengtą ataskaitą, pažymi, jog Lietuvoje, lyginant su kitomis EBPO šalimis, bene daugiausiai mokinių renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą (2021 m. duomenimis, 25 – 34 metų amžiaus grupėje Lietuvoje buvo net 93 proc. įgijusių vidurinį išsilavinimą, kai kitose EBPO šalyse šis rodiklis yra 86 proc.).
„Perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą privalo turėti aiškiai apibrėžtus reikalavimus, nes iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, kuriose mokiniai automatiškai galėjo rinktis mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą. Tai galėtų būti viena iš prielaidų paskatinti mokinius rinktis profesinio mokymo įstaigas, kurias šiuo metu Lietuvoje renkasi apie 23 proc. 15 – 19 metų jaunuolių, kai EBPO šalyse šis rodiklis yra apie 36 proc.“, – teigia Andreas Schleicher.
EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad mokiniai, mokytojai ir darbdaviai pripažįsta brandos egzaminų reikšmę jaunų žmonių studijų ir karjeros pasirinkimui, todėl atnaujintas ugdymo turinys, orientuotas į kompetencijų ugdymą, yra svarbus faktorius peržiūrint ir tobulinant mokinių pasiekimų išorinio vertinimo sistemą.
„EBPO ekspertai įsitraukia į visus esminius mūsų švietimo sistemoje atliekamus pokyčius, jų įžvalgos padeda ne tik įsivertinti esamą situaciją, bet ir nusistatyti kryptis ateičiai. Konsultuojamės dėl svarbių sprendimų, džiaugiamės EBPO palaikymu ir aukščiausio lygio ekspertų pripažinimu, kad tai, ką darome, yra teisingas pasirinkimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Šiandien pristatomos ir aptariamos EBPO ataskaitos pagrindu tapo daugiau nei prieš metus pradėtas vykdyti bendras EBPO ir Nacionalinės švietimo agentūros projektas, kurio tikslas buvo ištirti, kaip aktyvinti procesus tarp skirtingų švietimo grandžių, siekiant vidurinio ugdymo kokybės užtikrinimo bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose.
„Lietuva gavo išskirtinį, profesionalų, į mūsų šalies kontekstą sufokusuotą EBPO analitikų dėmesį. Šis projektas sustiprino mus ir nacionaliniu, ir instituciniu lygmeniu. Esame dėkingi EBPO ekspertams, patvirtinusiems kad švietimo sistemoje vykstančių procesų kokybės užtikrinimas yra nuolatinis ir baigtinio taško neturinis veiksnys“, – pažymi Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Siekiant surinkti visapusišką informaciją, kaip skirtingos tikslinės grupės vertina Lietuvoje vykdomus švietimo sistemos pokyčius, projekto metu vyko susitikimai su tikslinėmis grupėmis. Iš viso projekte dalyvavo per 100 švietimo srities atstovų iš skirtingų jos lygmenų: nuo mokyklų iki politikų, buvo bendradarbiaujama su skirtingomis švietimo institucijomis.
Su EBPO ataskaita „Vidurinio ugdymo stiprinimas Lietuvoje“ galima susipažinti čia.
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova).
Daugiau informacijos:
NŠA Komunikacijos ir kontaktų skyrius, tel. 8 658 18061, el. p. ziniasklaidai@nsa.smm.lt.
