Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atlikta tautinių mažumų švietimo būklės analizė rodo, kad beveik pusė tautinių mažumų mokinių mokosi mokyklose keliomis mokomosiomis kalbomis: ne tik savo gimtąja, bet ir lietuvių kalba. Tautinių mažumų švietimo būklė aptarta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Tautinių mažumų ugdymo kaita išlieka švietimo politikos dėmesio centre: ir dėl demografinių bei socialinių permainų, ir dėl kokybinių ugdymo proceso pokyčių, ir dėl naujų galimybių bei iššūkių įvairovės, su kuria susiduria šiuolaikinė visuomenė. Džiugina analizėje užfiksuoti nuo 2018 m. augantys tautinių mažumų moksleivių pasiekimai“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Vienas svarbiausių tautinių mažumų švietimo būklės rodiklių – tautinių mažumų mokyklose besimokančių mokinių pasiekimai. Analizė atskleidė, jog nuo 2018 m. iki 2021 m. ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP), ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai tautinių mažumų mokyklose gerėjo. Rusų ir lenkų kalbomis besimokančių mokinių PUPP matematikos, besimokiusiųjų lenkų kalba – lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų vidurkiai pakilo 0,6–1,2 balo. Tris ir daugiau valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių rusų kalba besimokančių mokinių padaugėjo 11 proc.
Šiais mokslo metais Lietuvoje tautinių mažumų kalbomis mokosi beveik 47,5 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių. Daugiau nei 21 tūkstantis mokinių mokosi mokyklose, kuriose mokoma keliomis kalbomis: lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų, rusų ir lenkų, lietuvių, rusų ir lenkų. Daugiau kaip 14 tūkst. mokinių bendrojo ugdymo mokyklose mokosi rusų mokomąja kalba. Skaitlinga ir lenkų tautinės mažumos grupei priklausančių mokinių dalis – daugiau nei 10 tūkst. mokinių. Baltarusių mokomąja kalba mokėsi 288 mokiniai.
Praėjusiais mokslo metais aštuoniose savivaldybėse veikė 82 ikimokyklinio ugdymo įstaigos tautinių mažumų kalbomis. Nuo 2018 m. šis skaičius sumažėjo 6 įstaigomis. Mokyklų tautinių mažumų kalbomis tinklas nuo 2018 m. iš esmės nepakito: devyniose savivaldybėse veikia 10 pradinių mokyklų, 8 progimnazijos, 25 pagrindinės mokyklos, 52 gimnazijos. Tik Vilniaus miesto savivaldybėje yra visas komplektas mokyklų pagal tipus: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.
Šalyje daugiau nei pusė visų mokytojų priklauso 50–59 m. ir daugiau nei 60 m. amžiaus grupėms. Mokyklose rusų mokomąja kalba šios amžiaus grupės mokytojų dalis viršija du trečdalius visų mokytojų. Ir priešingai, mokyklose lenkų mokomąja kalba tokių mokytojų gerokai mažiau nei bendrai šalyje – tik 42,5 proc. Daugiausia jaunų (iki 30 m.) mokytojų dirba mokyklose, kuriose mokymas vyksta keliomis kalbomis.
Bent vieną švietimo pagalbos specialistą turi 91,7 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų, o tautinių mažumų mokyklose situacija svyruoja pagal mokomąsias kalbas. Geriausia padėtis mokyklose rusų mokomąja kalba, ten bent vieną švietimo pagalbos specialistą turi 96,3 proc. mokyklų, keliomis kalbomis ugdymą organizuojančiose mokyklose – 79,3 proc., mokyklose lenkų mokomąja kalba – 76,1 proc.
Visose mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba gerėja aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis ir įranga, tačiau jis nėra tolygus. Laboratorijomis geriau aprūpintos mokyklos rusų mokomąja kalba, informacinių komunikacinių technologijų priemonėmis – mokyklos lenkų mokomąja kalba.
Išsami „Tautinių mažumų švietimo būklės analizė (2021 m.)“ prieinama NŠA interneto svetainėje www.nsa.smm.lt.
