Šiandien Nacionalinėje švietimo agentūroje lenkų švietimo bendruomenei pristatyti mokinių pasiekimų išorinio vertinimo pokyčiai, kurie bus įgyvendinami jau kitąmet. Patvirtinus brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimus 2022-2023 m., lenkų tautinės mažumos mokiniai po dviejų metų (2024 m.) laikyti gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą galės tik išlaikę lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą.
„Kadangi lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros atnaujinta programa mokyklose įgyvendinama nuo šių metų rugsėjo 1 d., šiųmečiai vienuoliktai bus pirmieji, kuriems teks priimti išorinio vertinimo pokyčius, numatytus atnaujinus mokymo programas. Jie gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą laikys 2023 m.“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Šiandien su lenkų švietimo bendruomene, lenkų tautinės mažumos mokyklų atstovais aptartos būsimo lenkų gimtosios kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo bei valstybinio brandos egzamino struktūros.
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą sudarys 3 dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo. Šis patikrinimas vyks elektroninėje sistemoje ir truks pusantros valandos. Klausymo dalies metu mokiniams bus pateikti vienas ar keli garso įrašai įvairiomis kultūrinėmis ir visuomeninėmis temomis, kurių trukmė iki 5 minučių, o skaitymo daliai – įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys tekstai iki 800 žodžių apimties. Bus tikrinama, ar ir kaip detaliai mokiniai suprato pagrindinę informaciją, išsakytas mintis, nuomonę ar vertinimą. Teksto kūrimo užduotimis bus tikrinami teksto komponavimo ir redagavimo gebėjimai, pvz., tinkamas kalbos priemonių vartojimas teksto taisyklingumui, aiškumui, rišlumui pasiekti ir kt.
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą sudarys 2 dalys: testas ir rašto darbas. Testui pateikiami literatūros ir kiti kultūros tekstai, kurių apimtis iki 800 žodžių. Juo bus tikrinama, kaip mokiniai analizuoja, interpretuoja, vertina, lygina, daro išvadas, taiko įvairių kontekstų išmanymą, literatūros ir kalbos žinias. Teksto kūrimui bus siūlomos dvi rašinio temos (iš kurių viena susijusi su pirmos dalies tematika) arba tekstas interpretacijai. Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalės pasiremti bent 2 grožinės literatūros kūriniais ar kitais kultūros tekstais, iš kurių bent vienas būtų iš privalomų kūrinių sąrašo. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo. Mažiausia sukurto teksto apimtis – 250 žodžių. Egzaminui skirtos 3 valandos.
„Džiugu, kad atsižvelgta į lenkų visuomenės Lietuvoje prašymus bei poreikius ir iki šiol buvęs tik mokyklinis, lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybinis. Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime: suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus. Tai svarbu ugdant pagrindines kompetencijas, kurias mokiniai turėtų įgyti“, – sako Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Ilona Herman.
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros išorinio vertinimo pagal naują tvarką įgyvendinimas leis geriau pasiruošti kitų mokomųjų dalykų programų, kurios įsigalios nuo 2023 m. rugsėjo, išorinio vertinimo pakeitimams.
