Paskelbus karantiną visi Lietuvos darželinukai, mokiniai ir studentai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu. Tai neįprastas dalykas! Projekto „Saugesnis internetas“ komanda 2020 m. gegužės 20 d. suorganizavo viešą diskusiją progimnazijų ir gimnazijų vyresniųjų klasių mokiniams apie mokymąsi nuotoliniu būdu. Diskusijoje buvo aptartos nuotolinio mokymosi galimybės ir iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai ir mokiniai. Daliai mokyklų pirmas dvi savaites buvo sudėtinga sklandžiai vykdyti nuotolinį mokymąsi dėl techninių ir ugdymo organizavimo galimybių. Vėliau iškilo įvairiausių kitų problemų, kurias reikėjo spręsti čia ir dabar. Diskusijoje buvo aptarti trys klausimai: Ar saugu mokytis? Kaip planuotis mokymosi laiką? Ką galime padaryti geriau, kad mokymasis būtų įdomesnis, patrauklesnis?
Diskusijos pradžioje buvo paprašyta, kad dalyviai įvertintų streso ar nekomforto lygį mokantis nuotoliniu būdu procentais nuo 0 (labai gerai) iki 100 (labai blogai). Mokinių įvertinimai pasiskirstė nuo 0 iki 60 proc. Taip mokiniai įvertino patirtą šoką dėl staiga prasidėjusio nuotolinio mokymosi, mokymosi krūvio, kilusio streso. Didesni įvertinimai buvo siejami su padidėjusiu mokymosi krūviu ir priverstiniu sėdėjimu prie kompiuterių ekranų.
Uždavus klausimą Ar saugu mokytis?, mokiniai vieningai atsakė „taip“. Diskusijos dalyviai teigė, kad taip mokytis yra saugu, ypatingų nuogąstavimų dėl jų duomenų nutekėjimo neturi. Tai, kad į virtualią mokymosi erdvę įsibraudavo pašaliniai ir trukdė – dėl pačių mokinių, kurie dalinosi prisijungimo duomenimis su pašaliniais – didelių sunkumų nekėlė, nes greitai ši problema buvo išspręsta.
Tęsiant diskusiją Kaip planuotis mokymosi laiką?, mokiniai pasisakė gana įvairiai. Vieni teigė, kad padvigubėjo užduočių kiekis pamokoje, nes iki dienos pabaigos buvo privaloma jas atlikti, o dar prisidėjo ir namų darbai. Kai kur, teigia mokiniai, mokytojai krūvį didino palaipsniui, o tada atsirado didelių krūvių varginanti, nors ir organizuota rutina. Kai kuriose mokyklose ne visi mokomieji dalykai iškart buvo mokomi nuotoliniu būdu ir kiek vėliau prisidėjo, pvz., kūno kultūra, muzika, etika ir kt. Buvo mokinių, kurie teigė, kad nuotoliniu būdu mokytis paprasta, nes jų mokyklose šis būdas jau prieš karantiną buvo įprastas, todėl jie net nepajuto kokių nors didelių pokyčių. Mokiniai sakė, kad ir tvarkaraštis nebuvo pakeistas, mokėsi įprastai.
Kai kurie mokiniai teigė, kad labai sunku mokytis, kai nėra vieningos mokymosi sistemos (platformos). Mokytojai naudoja keletą skirtingų platformų ir kiekvienas dirba „už save“ (t. y. kam su kokia patogiau). Kai mokinys turi spragų iš ankstesnio laikotarpio, ypač sunku suprasti, kur yra medžiaga, už kurią reikia atsiskaityti, pasimetama ir tai labai vargina.
Apibendrindami šį diskusijos klausimą, mokiniai sutiko, kad taip mokantis reikia labai gerai planuoti savo mokymosi laiką. Svarbu susidėlioti dienotvarkę: kada vyksta pamokos, kada reikia ruošti namų darbus, o kada reikia pailsėti, kad būtų sėkmingesnis mokymasis, nekamuotų pervargimas, stresas.
Diskutuodami kitu klausimu Ką galime padaryti geriau, kad mokymasis būtų įdomesnis, patrauklesnis? mokiniai pateikė keletą išryškėjusių problemų:
Sudėtingi tvarkaraščiai. Labai sunku mokytis ir susikaupti, kai per dieną yra keturios lietuvių kalbos ar matematikos pamokos iš eilės, nors ir kartą per savaitę. Pasimetama tarp sinchroninių ir asinchroninių pamokų. Mokiniai teigia, kad nespėja susiorientuoti, kai kas nors perkeliama – užmirštama.
Didelis krūvis pradinukams. Diskusijos dalyviai, nors ir vyresniųjų klasių, nepamiršo ir pradinių klasių mokinių. Vienas diskusijos dalyvis teigė, kad pradinių klasių mokinių mokymosi krūvis yra didelis ir nurodė, kad jo brolio, trečioko, namų darbų apimtys panašios į 5 ar net 7 klasės mokinių krūvį. Mažiesiems nepalyginamai blogiau, nes jiems sunkiau mokytis virtualioje erdvėje ir atlikinėti užduotis.
Didėja mokinio atsakomybė už savo mokymąsi. Mokiniai teigė, kad kai kuriose mokyklose apklausos leido išsiaiškinti, kad mokiniai neturi įgūdžių valdyti savo laiko, nes ypač pradžioje jį švaistė, kol suprato, ką, kaip ir kada turi atlikti.
Kalbant apie tai, ką mokiniai galėtų pasiūlyti, kad mokymasis būtų įdomesnis, patrauklesnis, pirmiausia siūloma gerai apgalvoti ir mokykloje susitarti dėl nuotolinio mokymosi būdo, rinktis aiškias ir vieningas sistemas. Po to mokytojai turėtų tarpusavyje gerai padiskutuoti, išsiaiškinti ir tik tada pradėti dirbti. Pamokos metu mokytojai galėtų daugiau kalbėti apie mokymosi krūvius ir kartu su mokiniais aptarti, ieškoti galimų sprendimų, kad būtų įdomiau ir geriau taip mokytis.
Mokytojai turėtų nebijoti iššūkių ir tobulinti šiuolaikinių technologijų išmanymą. Kad pamokos būtų įdomesnės ir ne tokios varginančios, buvo pasiūlyta įdomių idėjų, pvz., kalbų mokytojas prašo atsistoti ir, priėjus prie lango, stebėti kelias minutes besikeičiančius vaizdus, o po kiek laiko sugrįžus pasidalinti tuo, ką matė. Kitas pasiūlymas buvo keisti sėdėjimo pozas ar trumpai atsigulti ir ramiai pagulėti. Mokytojai galėtų į pamokas įtraukti daugiau interaktyvių technologijų ir skatinti mokinių kūrybiškumą, pvz., muzikos pamokoms Chrom Music Lab, o per kūno kultūros ar šokių pamokas – vaizdo medžiagos žiūrėjimą ir aptarimą. Mokiniams labai patinka, kai mokytojas veda pusę pamokos, o likusią dalį mokiniai užbaigia savarankiškai. Taip pat yra labai gerai, kai tvarkaraštyje yra įvairios pamokos.
Mokiniai siūlė informaciją pateikti MP3 formatu, nes po kelių valandų sėdėjimo pamokose prie kompiuterio jiems pradėdavo skaudėti nugarą. Be to, buvo siūloma mokiniams ir mokytojams pasikeisti vaidmenimis. Mokiniai galėtų padėti mokytojams atrasti naujas pamokas praturtinančias interaktyvias programėles, pateikiant unikalią informaciją ar naujoves.
Šarūnas Gerulaitis ir Natalija Ignatova
Nacionalinės švietimo agentūros
Ugdymo turinio departamento
Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkai
El. p. sarunas.gerulaitis@nsa.smm.lt
El. p. natalija.ignatova@nsa.smm.lt
