Rengiantis perėjimui prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo, Nacionalinė švietimo agentūra parengė ir elektroniniu formatu išleido „Ikimokyklinio ugdymo infrastuktūros plėtros savivaldybėse galimybių studiją“.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą taps visuotinis vaikams nuo dvejų metų. Tokia nuostata dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo bus įgyvendinama palaipsniui: nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuotinis ikimokyklinis ugdymas nustatomas vaikams nuo ketverių metų, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – vaikams nuo trejų metų.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas reiškia, kad kiekvienam atitinkamo amžiaus ikimokyklinukui turi būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys rodo, kad 2021 m. pabaigoje ugdymo įstaigą lankė 89,6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių dvejų–penkerių metų vaikų.
Už ikimokyklinio ugdymo plėtrą, taip pat ir už ikimokyklinio ugdymo institucinę plėtrą yra atsakingos savivaldybės.
Studijoje analizuojama Lietuvos savivaldybių situacija ir siekiama įvertinti savivaldybių infrastruktūros galimybes įgyvendinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Studijoje analizuojami įtaką ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrai darantys veiksniai ir vertinama, kokios pagalbos reikia, kad būtų galima padėti visiems įvairiose Lietuvos savivaldybėse gyvenantiems šalies gyventojams pasiekti ir pasinaudoti kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis.
Be to, paskutiniųjų metų geopolitiniai pokyčiai Europoje daro įtaką ir Lietuvos demografinei situacijai – į Lietuvą ilgesniam laikui gyventi persikelia Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos gyventojai su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Taigi savivaldybėms reikės dar atidžiau planuoti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtrą, kad būtų greitai ir kvalifikuotai reaguojama į kintančius šalies gyventojų poreikius.
2022–2024 m. Lietuvos savivaldybės ES paramos ir savivaldybės biudžeto lėšomis planuoja pastatyti 19 naujų švietimo įstaigų, įgyvendinančių ikimokyklinio ugdymo programą, ir plėsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą 130 unikalių įstaigų.
Studijos rengėjai atkreipia dėmesį, kad planuojant investicijas į ikimokyklinio ugdymo plėtrą savivaldybėse ir siekiant užtikrinti ekonominį investicijų naudingumą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į privalomų projekto reikalavimų sąrašą, bet ir į visus savivaldybės ypatumus: tendencijas dėl jaunesnio amžiaus vaikų (0–3 m.) įsitraukimo į ikimokyklinį ugdymą; specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičių; vaikų, kurie auga šeimose, patiriančiose socialinę riziką, skaičių; ugdymo įstaigų tipus, jose įgyvendinamas programas ir pastatų būklę; ugdymo įstaigų išsidėstymą – valstybinių, nevalstybinių ar net kitos savivaldybės ugdymo įstaigų; galimybes ir poreikį vežioti vaikus į ar iš ugdymo įstaigos ir savivaldybės planus dėl ugdymo įstaigų tinklo perspektyvos artimiausius penkerius metus.
Savivaldybių apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies savivaldybių šiuo metu negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo vietos visiems savivaldybėje gyvenantiems atitinkamo amžiaus vaikams. Duomenys apie savivaldybių įstaigose esamas laisvas vietas rodo, kad 18 savivaldybių laisvų vietų nėra, ir ugdoma 897 vaikais daugiau, nei įsteigta vietų (nuo 5 iki 523 atskirose savivaldybėse). Kita vertus, net 42 savivaldybėse laisvų vietų yra (nuo 7 iki 4149 laisvų vietų atskirose savivaldybėse). Todėl kiekvienai savivaldybei būtina aiškiai apsispręsti dėl veiksmų, kurie turėtų padėti užtikrinti ikimokyklinio ugdymo visuotinumą savivaldybėje, pasirengti ir pasitvirtinti šių veiksmų planą, suplanuoti šiems veiksmams įgyvendinti būtinas lėšas.
„Ikimokyklinio ugdymo infrastuktūros plėtros savivaldybėse galimybių studijos“ autoriai – Nacionalinės švietimo agentūros analitikai dr. Albinas Kalvaitis ir Gediminas Dubonikas bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji specialistė Sandra Valavičiūtė.
Visa studija elektroniniu formatu prieinama NŠA interneto svetainėje www.nsa.smm.lt arba čia.
