Nacionalinė švietimo agentūra ragina mokyklų vadovus studijuoti vadybos bei viešojo administravimo magistrantūros programose, taip stiprinant lyderystę ir vadybos kompetencijas Lietuvos švietimo įstaigose.
Ne kiekvienas vadovas gali būti lyderis, ir ne kiekvienas lyderis gali būti vadovas: šią gyvenimo išmintį patvirtina dažnos organizacijos, darbo kolektyvo ar institucijos veiklos patirtis. Švietimo sistema – ne išimtis. Vadovo vaidmuo ir įtaka telkiant ugdymo įstaigos kolektyvą itin svarbi. Švietimo įstaigų vadovai tiesiog privalo būti lyderiai, jei siekiama, kad kokybiniai pokyčiai per švietimą pasiektų visą visuomenę. Tam reikia ir asmeninių savybių, ir profesinių žinių, ir tinkamo išsilavinimo.
Šiais metais magistrantūros studijų programas, kurias baigus suteikiamas verslo vadybos magistro laipsnis, vykdo Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Jau dirbantys mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, švietimo lyderystės kompetencijomis besidomintys pedagogai šiose aukštosiose mokyklose gali rinktis magistrantūros studijų programas „Lyderystė ir pokyčių vadyba“ ir „Žmonių išteklių vadyba“, kurias baigus suteikiamas verslo vadybos magistro kvalifikacinis laipsnis. Baigus magistrantūros studijų programą „Švietimo lyderystė“, suteikiamas verslo vadybos magistro kvalifikacinis laipsnis ir švietimo kvalifikacija.
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija siūlo magistrantūros studijų programas („Edukologija“, „Edukacinių technologijų valdymas“, „Švietimo vadyba“), kurių turinyje yra bent du vadybos ar lyderystės dalykai. Jas baigus įgyjamas edukologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
2021 m. duomenimis, beveik 40 proc. Lietuvos švietimo įstaigų vadovų yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį. Iš jų maždaug pusė dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir gimnazijose, penktadalis – pagrindinėse mokyklose. 2018 m. atliktas TALIS tyrimas atskleidė, kad pagal magistro ar jam prilyginamo laipsnio įgijimą Lietuvos pagrindinių mokyklų vadovai yra panašūs į kitų tyrime dalyvavusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vadovus (Lietuvoje – 61 proc., EBPO – 63 proc.). Tačiau pagal vadybinio išsilavinimo rodiklį Lietuvos mokyklų vadovai gerokai atsilieka.
Visi gi, pradėję eiti vadovo pareigas, Lietuvos mokyklų vadovai aktyviau negu EBPO šalių mokyklų vadovai studijavo formalųjį išsilavinimą teikiančiose programose, kurių turinyje buvo vadybos ar lyderystės dalykų. Tai rodo, kad vadovai Lietuvoje yra motyvuoti įgyti trūkstamą išsilavinimą derinant vadovo darbą su studijomis.
Būsimi švietimo įstaigų vadovai vadovavimo mokyklai galimybes taip pat sieja su magistrantūros studijomis. 2021 m. liepos–gruodžio mėnesį dauguma pretendentų (77 proc.) į švietimo įstaigų vadovus buvo įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį.
Kvalifikacinis magistro laipsnis yra vienas iš alternatyvių reikalavimų užimti švietimo įstaigos vadovo vietą. Tai turėtų būti ugdymo mokslų arba verslo vadybos, arba viešojo administravimo magistro laipsnis, įgytas baigus švietimo vadybos studijas arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Nacionalinė švietimo agentūra, siekdama paraginti studijuoti jau dirbančius mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, pritraukti į mokyklas naujus bei jaunus vadovus, rengti ir ugdyti aukštos kvalifikacijos profesionalus, paruošė informaciją apie vadybos ir lyderystės antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas, vykdomas Lietuvoje 2022 m. Detaliau su šiomis programomis galima susipažinti čia
