Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas iš karto sulaukė dėmesio dėl vieno mokymo turinio segmento – visuotinės literatūros dalies, tiksliau – dėl keturių autorių, kuriuos projekte pasiūlyta iš privalomo autorių sąrašo įtraukti į rekomenduojamos kontekstinės literatūros sąrašą.
Nacionalinė švietimo agentūra pabrėžia, kad šis projektas pateiktas viešam lituanistų ir švietimo bendruomenės aptarimui.
Rengdama Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektą rengėjų grupė laikėsi pozicijos, kad Lietuvos mokinys pirmiausia mokosi lietuvių literatūros, todėl literatūros programos ašis – chronologiškai pateikiama lietuvių literatūra. Kūriniai atrinkti remiantis jų estetine, etine, kultūrine, asmens ugdymo verte, gyvenimo vaizdavimo (temų, problemų) ir literatūros (rūšių, žanrų, pasakojimo būdų) įvairove. Nurodomos jų sąsajos su šiuolaikine lietuvių ir pasaulio literatūra.
Programos esmė – kompetencijomis grįstas ugdymas. Todėl visų pirma analizuotini pasiekimai ir jais vadovaujantis skaitoma programos turinio dalis. Literatūros ir kultūros pažinimo pasiekimai III–IV gimnazijos klasėms nurodo, kad mokinys: analizuoja ir lygina programoje pateiktus ir pasirinktus lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius kaip kultūros ir istorinio laiko ženklus, aptaria kūrinio ryšius su kitais lietuvių ir visuotinės literatūros kūriniais, nagrinėdamas lietuvių ir Europos literatūrą ją sieja su platesniais kultūros kontekstais. Taigi, ignoruoti visuotinės literatūros nepavyks. Tik konkrečių autorių pasirinkimą programos rengėjai siūlo palikti kiekvieno mokytojo nuožiūrai, nes vienas mokytojas skaito Kafką, kitas – Dostojevskį.
Atviras rekomenduojamos kontekstinės literatūros sąrašas (daug kur nurodyta ar kt. kūrinys / autorius) skatintų mokytoją labiau pasikliauti savo išsilavinimu, kūrybiškumu ir simpatija jam artimai literatūrai, nes jokia programa negali užtikrinti, kad mokiniai bus sudominti literatūra, jei pats mokytojas stokos asmeninės motyvacijos. Žinoma, laisvė rinktis reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir didesnės atsakomybės – koks kontekstas aktualus konkrečioje klasėje, kaip jį aktualizuoti? Juk programoje rekomenduojamas ne vien visuotinės literatūros kontekstas, bet ir nagrinėjamų autorių egodokumentika (memuarai, dienoraščiai, autobiografijos) bei publicistika, kurios perteikia istorines realijas, supažindina su kultūros idėjomis ir kūrėjų asmenybėmis, tokiu būdu literatūrą priartina prie gyvenimo ir parodo, kad literatūra ne tik atspindi visuomenę, bet ir daro jai įtaką.
Konstruktyvių pasiūlymų visam programos projektui Nacionalinė švietimo agentūra laukia iki gruodžio 15 d.
