Vaizdo pamokų ciklas apie literatūrinio ir samprotavimo rašinio rašymą

Mokytojo TV interneto platformoje paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės, metodinių knygų apie rašinių rašymą autorės, mokytojos ekspertės N. Bartašiūnienės parengtas vaizdo pamokų ciklas „Rašinio kūrimo koordinatės“. Pamokose detaliai analizuojamas kiekvienas rašinio elementas, duodama naudingų praktinių patarimų, kaip konkretų elementą išpildyti kuriant tekstus, pateikiamos užduotys medžiagai įtvirtinti. Pamokos gali padėti abiturientams pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniam brandos egzaminui.

1. Loginės rašinio struktūros branduolys. Pristatomas vaizdo pamokų ciklo tikslas ir uždaviniai. Aptariami literatūrinio ir samprotavimo rašinių objektai, tikslai, intencijos, pastraipų struktūra, literatūros kūrinių naudojimas, stilius.
2. Analizė ir interpretacija. Aiškinama, kas yra analizė, kūrinio struktūriškumas, analizės rūšys bei kokia yra (mokyklinė) interpretacija. Taip pat aptariama, ar gali būti skirtingos ir net visiškai priešingos to paties kūrinio interpretacijos.
3. Rašinio temos supratimo lygiai. Kaip pakilti į aukštesnį lygį? Remiantis Bloomo ir Solo taksonomijomis supažindinama su mąstymo procesų hierarchija. Detaliau aptariamos vienastrūktūrio, daugiastrūktūrio, sąryšinio ir išplėtoto abstrakto rašinių ypatybės.
4. Teksto tipai ir struktūra. Klasikinė dėstymo pastraipa. Prisimenama išmokta medžiaga apie teksto tipus – pasakojimą, aprašymą ir samprotavimą bei jų struktūrą. Aiškinamasi, kaip teksto tipai susiję su dviejų tipo – literatūrinio ir samprotavimo – rašiniais, kokia klasikinės pastraipos sandara bei kaip tekstas skaidomas į pastraipas.
5. Kultūros įvaizdžiai. Kaip jais pasinaudoti rašinyje? Aiškinamasi, kas yra kultūros įvaizdžiai ir kokie jų atsiradimo šaltiniai, ką jie suteikia tekstui. Pateikiami kultūros įvaizdžių publicistikoje pavyzdžiai, aptariamas jų daugiaprasmiškumas.
6. Temos plėtotė. Kaip kryptingai perteikti turinį? Aptariama reikšminių sąvokų svarba, kaip skaidyti reikšminę sąvoką į aspektus, t. y. plėtoti temą. Siūlomos kelios populiarios temų plėtotės strategijos – temos žemėlapio, sąvokų ir apibrėžimo, trijų (dviejų) aspektų – drauge su pavyzdžiais.
7. Kontekstas ir jo rūšys. Kaip kontekstu naudotis rašinyje? Išsiaiškinama, kas yra kontekstas ir kokios yra jo rūšys. Aptariamas formalaus, susieto su analize ir perteklinio konteksto vartojimas rašinyje. Trečią pamokos potemę – konteksto sąsają su vertybėmis – siūloma ištirti ir padaryti išvadas patiems mokiniams.
8. Dedukcinis ir indukcinis mąstymas. Kaip juo pasinaudoti rašinyje? Išsiaiškinama, kas yra dedukcinis ir indukcinis mąstymas, kokie yra jų privalumai ir trūkumai. Pateikiamos dedukcinės ir indukcinės pastraipų schemos.
9. Tradukcinis mąstymas (analogija). Kaip kurti analogijas? Aptariama, kas yra analogija ir kokie yra jos šaltiniai. Išsiaiškinami trys analogijos kūrimo žingsniai, kaip samprotauti pagal analogiją.
10. Problema. Kaip išdėstyti problemos analizę rašinyje? Aiškinamasi, kuo klausimas skiriasi nuo problemos ir iš kokių elementų susideda problema. Aptariama, kaip išdėstyti problemos analizę rašinyje, supažindinama su probleminės pastraipos schema.
11. Įžanginė ir išvadinės pastraipos, jų dermė. Kaip parašyti aukštesniojo lygio įžangą ir išvadas? Aptariama rašinio įžangos ir išvados paskirtis ir kokia šių pastraipų tarpusavio dermė. Analizuojami literatūrinio ir samprotavimo rašinių įžangos bei siūlomi būdai pakylėti jas į aukštesnįjį lygį.
12. Emociškai įtraukiantys elementai. Kaip sukurti įdomią įžangą? Siūlomi devyni būdai, kaip sukurti emociškai įtraukiančius elementus įžangoje. Aiškinamasi, ar visi emociškai įtraukiantys elementai tinka abiejų tipų rašiniams.