Baigiantis metams, paskelbtos trys Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikų parengtos švietimo problemų analizės.
Ikimokyklinis ugdymas suteikia vaikui geresnius tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje pagrindus, todėl Europos Sąjungoje kryptingai siekiama, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos visose valstybėse narėse būtų prieinamos, įperkamos ir įtraukios. Analitikas dr. Albinas Kalvaitis analizėje „Kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį Lietuvoje?“ aptarė Europos valstybių patirtį skatinant ikimokyklinio ugdymo plėtrą ir ikimokyklinio ugdymo organizavimo naujoves Lietuvoje. Autorius pristatė naują pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomų vaikų dalies Lietuvos savivaldybėse skaičiavimo būdą, 2020 m. rudenį atliktos savivaldybių administracijų švietimo padalinių atstovų apklausos rezultatus. Jis pateikė rekomendacijų, kaip siekti, kad Lietuvos savivaldybėse kuo daugiau vaikų būtų ugdoma pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Analitikės Jolantos Jevsejevienės parengtoje analizėje „Kokia pradinio ugdymo pamokų kokybė?“ nagrinėjama, kokia pradinio ugdymo pamoka laikoma gera, kokie yra pradinio ugdymo rezultatai, kas stipru ir tobulintina pradinio ugdymo pamokose, kokie veiksniai turi įtakos pamokos kokybei. Analizė atskleidė, kad gerėjantys pradinių klasių mokinių pasiekimai rodo teigiamus pradinio ugdymo pokyčius, bet, išorinio mokyklų vertinimo duomenimis, pamokų kokybės įvertinimų vidurkis dar nesiekia geros pamokos kokybės lygio. Autorė rekomenduoja pradiniame ugdyme labiau skatinti aktyvų mokinių mokymąsi, tobulinti mokinių pasiekimų vertinimą ir ugdymo individualizavimą.
Tik finansiškai raštingas žmogus yra pajėgus priimti geresnį ir tinkamesnį finansinį sprendimą, išgyventi sunkmečius, kurti ne tik savo, bet ir visos šalies gerovę. Analitikė dr. Sandra Balevičienė švietimo problemos analizėje „Finansinio raštingumo ugdymas Lietuvoje: koks jis? Ką reikėtų tobulinti?“ nagrinėja, kas yra finansinis raštingumas, kiek Lietuvos mokiniai yra finansiškai raštingi, kaip finansinis raštingumas ugdomas Lietuvos ir kitų šalių mokyklose. Taip pat pateikiama siūlymų, kaip būtų galima gerinti mokinių finansinį raštingumą.
Šias švietimo problemų analizes galite rasti čia.
Evaldas Bakonis
Nacionalinės švietimo agentūros
Stebėsenos ir vertinimo departamento
Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas
El. p. Evaldas.Bakonis@nsa.smm.lt
