Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Nacionaline švietimo agentūra ruošiantis atnaujinti vidurinio ugdymo programas, peržiūrima ir vertinama vidurinio ugdymo pakopų sandara ir svarstomi galimi pakeitimai. 2020 m. spalio 29 – lapkričio 13 d. vyko nuotolinių susitikimų ciklas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertu dr. Phil Lambert, kuris konsultuoja programų rengėjus turinio atnaujinimo klausimais.
Keturių konsultacijų metu jų dalyviai (švietimo ekspertai, mokyklų vadovų ir mokomųjų dalykų asociacijų, universitetų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros atstovai) turėjo progą apžvelgti dabartinės vidurinio ugdymo pakopos įgyvendinimo aspektus, diskutuoti apie galimus kaitos modelius bei jiems įgyvendinti reikalingus darbus ir galimus iššūkius.
„Svarstydami vidurinį ugdymą Lietuvoje, ekspertai kėlė klausimus, kodėl reikia keisti vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo modelius, kaip užtikrinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo dermę, galimybę mokiniams atsakingai bei lanksčiai pasirinkti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo demografinių ir socialinių faktorių, kokie yra šios ugdymo pakopos dabartinio apibendrinamojo vertinimo privalumai ir trūkumai“, – sako vidurio ugdymo programų atnaujinimą organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Konsultantas P. Lambert apžvelgė kitų šalių – Estijos, Suomijos, Latvijos, Airijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Australijos – patirtis bei pateikė galimus kriterijus, kaip atsirinkti tinkamiausius Lietuvai variantus ar jų aspektus.
Pasak EBPO eksperto, negalima skirtingų šalių metodų, modelių sulipdyti į vieną ir tikėtis, kad jis bus sėkmingai įgyvendintas mūsų šalyje. Lygintis su kitomis šalimis nepatartina, nes visos šalys turi skirtingą kultūrinį ir socialinį kontekstą, tik tos šalies švietimo sistemai apibrėžtą vidurinio ugdymo tikslą. Pažymėta, jog reikia rasti savus būdus, susikurti, kas tiktų mums, kad mokiniui būtų sudarytos geriausios sąlygos pasirinkti savo mokymosi kelią, siekiant jo mokymosi pažangos ir rezultatų.
Grupių diskusijose pažymėta, kad šiuo metu egzistuojantis nuoseklusis proceso organizavimas vidurinio ugdymo pakopoje, apibrėžiant mokomųjų dalykų branduolį ir jam skirtas mokymo valandas, o apibendrinamąjį vertinimą organizuojant tik baigus ugdymo programą, turi lygiavertę ir kitose šalyse taikomą alternatyvą – kreditų sistemą arba modulinį mokymą.
Pastarasis ugdymo proceso organizavimo būdas yra taikomas ir Lietuvos profesinio mokymo įstaigose. Modulinio mokymo diegimas, užtikrindamas didesnę mokinio pasirinkimo laisvę, lankstesnį ugdymo procesą, galimybę įtraukti neformaliojo švietimo ir aukštojo mokslo įstaigas, pareikalautų kitokio ugdymo proceso ir apibendrinamojo vertinimo organizavimo, siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems mokiniams įgyti kokybišką vidurinį išsilavinimą.
Ekspertai sutarė, kad vidurinio ugdymo branduolio dalykų mažinimas sudarytų sąlygas mokiniams patiems rinktis daugiau mokomųjų dalykų pagal savo interesus, poreikius ir ateities planus, o dalies vidurinio ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu leistų mokiniams pasirinkti modulius tiek savo, tiek kitose ugdymo institucijose.
Tarp diskusijose dalyvavusių ekspertų buvo ir mokinių, kurie taip pat dalinosi savo samprotavimais ir įžvalgomis, paremtomis mokymosi patirtimi ir lūkesčiais. Mokiniai įvardijo, kad jie pasigenda praktinio mokymosi pritaikymo, įžvelgia stiprų vidurinio ugdymo orientavimąsi į aukštąjį mokslą. Taip pat mokiniai išreiškė norą turėti daugiau pasirinkimų savo individualiame ugdymo plane.
Apibendrindamas keturių susitikimų ciklą, P. Lambert pastebėjo, kad kaitai reikia drąsos ir aiškių principų, kuriais vadovaujantis vykdoma vidurinio ugdymo pertvarka.
Visų susitikimų vaizdo įrašus bei medžiagą rasite čia >>>>
Šiuo metu Nacionalinėje švietimo agentūroje vyksta ekspertų atranka į Vidurinio ugdymo programos turinio atnaujinimo grupes. Suburtoms darbo grupėms bus pristatyti pagrindiniai principai dėl programų struktūros, tarpdalykinės dermės ir dermės su pagrindinio ugdymo programa užtikrinimo, apibendrinamojo vertinimo.
