Paskelbus 2018 m. tarptautinio švietimo tyrimo OECD PISA rezultatus, buvo atlikta šio tyrimo antrinė analizė. Jos autorius – dr. Algirdas Zabulionis, buvęs Nacionalinio egzaminų centro direktorius, tarptautinių ir nacionalinių švietimo tyrimų iniciatorius Lietuvoje.
Nacionalinė švietimo agentūra inicijavo atlikti antrinę OECD PISA tyrimo rezultatų analizę, išskiriant tris švietimo kokybę lemiančius veiksnius, kuriuos sieja bendra lygių galimybių švietime idėja. Pirmasis analizės aspektas – tai mokinio mokyklos mokomosios kalbos ir kalbos, kurią mokinys dažniausiai vartoja namuose, neatitiktis, t. y. mokinio „dvikalbystės veiksnys“ ir jo poveikis mokymosi pasiekimams. Antrasis analizės aspektas – tai mokinio ekonominė, socialinė ir kultūrinė aplinka šeimoje (ESC statusas) ir mokyklos vietovė. Analizės autorius taip pat išskyrė atskirą privačių mokyklų veiksnį ir analizavo, kaip jis daro įtaką šalies švietimo sistemai. Trečiasis pjūvis – tai mokiniui pasiekiami IKT ištekliai mokykloje ir už jos ribų. Išskirti techniniai (t. y. pats kompiuteris), komunikaciniai (internetas) ir programiniai (mokomoji programinė įranga) ištekliai – jų apimtis, sąryšis su mokinio pasiekimais PISA tyrime naudojamose skalėse ir IKT panaudojimo mokykloje praktika.
Analizėje pristatoma Lietuvos OECD PISA tyrimo rezultatų kaita 2006–2018 m., taip pat lyginami mūsų šalies pasiekimai su Latvijos, Lenkijos ir Estijos pasiekimais. Šių šalių pasirinkimas grindžiamas tuo, kad gana gerai yra žinoma ,,apie šių trijų šalių švietimo sistemas, jų kaitos teorinius planus ir praktinius plėtros žingsnius“.
Vizualūs palyginimai, statistinę informaciją lydintys išsamūs komentarai, rezultatų dinamikos problemas atskleidžiančios įžvalgos, koncentruotos, bet sodrios išvados ir tolesnes veiklas, remiantis tyrimo rezultatais, projektuojantys siūlymai yra autoriaus rezultatyvi pastanga pristatyti atliktą analizę skirtingoms švietimo bendruomenės tikslinėms grupėms. Dr. Algirdas Zabulionis atskleidė tarptautinių tyrimų rezultatų interpretavimo problemas, pabrėždamas profesionalios ir tikslinės tarptautinių tyrimų duomenų bazių analizės svarbą, priimant sprendimus ir siekiant mokiniams užtikrinti vienodas ugdymo(si) galimybes.
