Lietuvos ugdymo įstaigos finansavimą savo veiklai gauna iš įvairių šaltinių. Švietimo įstatymas nustato, kad šalies švietimo finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai ir kitos lėšos. Iš valstybės biudžeto per tikslinę dotaciją skiriamos mokymo lėšos, o ūkio lėšas skiria ugdymo įstaigų steigėjai. Šalia šių pagrindinių finansavimo šaltinių ugdymo įstaigos dar gali gauti paramos lėšų. Tarp jų yra ir piniginės lėšos, sudarančios iki 2 proc. (nuo 2020 m. – 1,2 proc.) dydžio gyventojų pajamų mokesčio dalį nuo paramą teikiančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Nuo 2018 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo interneto svetainėje skelbia, kokią paramą gavo kiekvienas iš šalyje registruotų paramos ir labdaros gavėjų. Todėl buvo išanalizuota 2018 m. visų steigėjų įsteigtoms šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir bendrojo ugdymo mokykloms VMI pervesta gyventojų parama, palyginta Lietuvos gyventojų 2008 ir 2018 metais teikta parama. Atlikus specialų tyrimą analizuota, kokiems tikslams šalies ugdymo įstaigos panaudojo 2018 m. VMI pervestą paramą, ir palyginta gautos paramos panaudojimo situacija 2009 ir 2019 metais.
Su Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus analitiko dr. Albino Kalvaičio atliktos analizės „2018 m. ugdymo įstaigoms gyventojų skirtos paramos lėšos ir jų panaudojimas“ rezultatais galite susipažinti čia.
Su kitų tyrimų ataskaitomis, analizėmis, leidiniais galite susipažinti paspaudę šias nuorodas:
https://www.nsa.smm.lt/infrastrukturos-pletros-departamentas/leidiniai/naujausi;
https://www.nsa.smm.lt/stebesenos-ir-vertinimo-departamentas/veiklos-sritys/svietimo-politikos-analize/.
Evaldas Bakonis
Nacionalinės švietimo agentūros
Stebėsenos ir vertinimo departamento
Švietimo politikos analizės skyriaus vedėjas
El. p. evaldas.bakonis@nsa.smm.lt
