2020 m. vasario 26 d. Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos (toliau – asociacija) atstovai ir Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai susitiko aptarti Bendrųjų programų atnaujinimo klausimų. Susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos matematikos mokslininkai, pradinių klasių mokytojos ekspertės.
Su asociacijos atstovais ugdymo turinio atnaujinimo klausimais tariamasi ne pirmą kartą. Nacionalinėje švietimo agentūroje yra surinkti ankstesni asociacijų atstovų pasiūlymai, į kuriuos bus stengiamasi atsižvelgti atnaujinant programas.
Susitikimo metu buvo tariamasi, kaip atnaujinant ugdymo programas galėtų būti įgyvendinta „Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse“ numatyta nuostata dalyko turinį suskirstyti į privalomą ir pasirenkamą santykiu: 70 proc. privalomo ir 30 proc. pasirenkamo. Saulė Vingelienė pasiūlė sieti privalomo ir laisvai pasirenkamo turinio įgyvendinimo santykį su mokymuisi skirtu laiku. Tokiu būdu 70 proc. mokymosi laiko būtų skirta privalomojo turinio įgyvendinimui, 30 proc. laiko – mokytojo nuožiūra pasirinktam dalyko turinio įgyvendinimui (pvz., žinių gilinimui, ekskursijoms, praktikos darbams ir pan.). Taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtingose ugdymo pakopose ir koncentruose šis santykis gali skirtis.
Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė Marytė Skakauskienė, dr. Pranas Gudynas, dr. Edmundas Mazėtis, dr. Viktorija Sičiūnienė, prof. dr. Rimas Norvaiša. Po diskusijos visgi nebuvo pritarta atnaujinant matematikos bendrąsias programas mokymosi turinio apimtyse išskirti privalomą (70 proc.) ir pasirenkamą (30 proc.) matematikos dalyko turinį. Dalyviai teigė, kad tai būtų galima padaryti tik padidinus matematikai skirtų pamokų skaičių. Dėl galimybės šį santykį (70/30) sieti su mokymuisi skirto laiko paskirstymu susitikimo dalyviai neprieštaravo.
Dėl pradinio ugdymo matematikos turinio skirstymo į privalomą ir pasirenkamą pasisakiusios pradinių klasių mokytojos Rūta Filončikienė ir Rita Adomonienė teigė, kad joms tai atrodo įgyvendinama, galbūt 10-20 proc. pasirenkamo turinio, nes tam įtakos turi kitoks ugdymo proceso organizavimas pradinėse klasėse.
Taip pat buvo diskutuota dėl matematinio mąstymo ugdymo būtinybės, įrodymų ir matematinio argumentavimo grąžinimo mokyklose, turinio gilinimo, mokymo pasinaudojant „didžiosiomis idėjomis“ galimybių ir grėsmių; ar visas bendrąsias kompetencijas ugdysime mokydami matematikos, kodėl mokinių matematikos rezultatai „krenta“ pagrindiniame ugdyme, per lengvo matematikos turinio 5 klasėje. Be to, buvo pastebėta, kad atnaujintas ugdymo programos turinys turi derėti su mokinių pasiekimų patikrinimo turiniu.
Šiuo metu galiojančiose Bendrosiose programose mokinių pasiekimai yra aprašyti trimis lygiais kas du metus ir betarpiškai siejami su kiekvieno dalyko ugdymo turiniu. Buvo svarstoma galimybė aprašyti mokinių pasiekimus siejant juos su veiklomis, o ne su konkrečiu dalyko turiniu. Tai padėtų labiau koncentruoti ir mažinti atnaujinamų programų turinį. Dauguma dalyvių nepritarė šiam siūlymui. Jie abejojo, ar tai būtų patogu ir naudinga mokytojams. Dėl matematikos ugdymo turinio pateikimo kiekvieniems metams prieštarauta nebuvo.
Susitikimo pabaigoje buvo sutarta, kad atnaujinant matematikos ugdymo turinį bus nuolat tariamasi su asociacijos atstovais ir matematikais mokslininkais.
Albina Zdanevičienė
Nacionalinės švietimo agentūros
Ugdymo turinio departamento
Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė
El. p. albina.zdaneviciene@nsa.smm.lt
