Šiandien, kai medijų įvairovė tampa vyraujančiu ir pagrindiniu informacijos gavimo šaltiniu, kai socialinės medijos yra viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių, kuomet visa pasaulio žiniasklaida yra panaudojama propagandos tikslais ir vis dažniau pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija, būtina vis daugiau dėmesio skirti medijų raštingumo ugdymo klausimams. Kaip įvairių šalių švietimo sistema integruoja medijų raštingumą į ugdymo turinį? Kokie medijų raštingumo mokymo(si) metodai efektyviausi? Kaip spręsti kartų skirtumo klausimą medijų naudojimo kontekste? Kaip veikia skirtingų šalių naujienų agentūros, generuojančios pagrindinę informaciją ir naujienas? Kokie netikrų naujienų kūrimo įrankiai ir kaip juos pastebėti, atpažinti? Kaip veikia medijos rinkimų ir referendumų metu? Koks yra nuomonės formuotojų ir žurnalistų vaidmuo medijų industrijoje? Šiuos ir daugelį kitų medijų raštingumo problematiką nagrinėjančių klausimų analizavo projekto „Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” dalyviai šių metų sausio 8–13 dienomis Šiaurės Makedonijoje, Skopjės mieste vykusiuose mokymuose „Better Cross-Border Understanding of Disinformation, Propaganda and Fake News“. Šiuose mokymuose dalyvavo ir patirtimis dalinosi žurnalistai, mokytojai, nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų ir universitetų atstovai iš Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Šiaurės Makedonijos ir Lietuvos. Šiaurės Makedonijos Tyrimų ir analizės instituto (ZMAI) organizuoti mokymai yra viena iš Erasmus+ projekto „Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” veiklų, skirti geresniam ir efektyviam darbui su propaganda, melagingomis naujienomis ir dezinformacija įvairiose medijose.
Mokymų metu Nacionalinės švietimo agentūros Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkė, projekto Erasmus+ „Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” vadovė Salomėja Bitlieriūtė išsamiai pristatė projekto tikslus ir jau įgyvendintas bei dar planuojamas įgyvendinti veiklas. Jau įgyvendintų veiklų rezultatas – Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkės Danutos Szejnickos ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos mokinio Jurgio Morkaus sukurti intelektiniai produktai aptarti ir analizuoti su įvairių šalių atstovais. Mokymuose didelio dėmesio sulaukė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovo dr. Ramūno Trimako pranešimas apie departamento vykdomą visuomenės, pedagogų bendruomenės, studentų bei mokinių švietimo veiklą bei edukacinius projektus. Jaunimo naudojimosi medijomis situaciją Lietuvoje pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanė Angelė Tamulevičiūtė. Mokymų dalyviai taip pat lankėsi Makedonijos Šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Teisės ir žurnalistikos fakultete, kur medijų mokslinių tyrimų situaciją ir žurnalistų rengimo klausimus aptarė su Komunikacijos, medijų ir viešųjų ryšių katedros vadove profesore Jasna Bacovska Nedik. Vizito į didžiausią Makedonijos Informacijos agentūrą (MIA) metu susipažinta, kaip veikia skirtingų šalių naujienų agentūros, generuojančios pagrindinę informaciją ir naujienas.
Projekto veiklos tęsiasi ir jau šį pavasarį Lietuvoje bus organizuojami tarptautiniai medijų raštingumo mokymai, kurių metu daugiau dėmesio bus skiriama medijų raštingumo ugdymo klausimams.
Erasmus+ projektas „Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” yra Europos Sąjungos finansuojamas projektas, kurio tikslas padėti sukurti inovatyvius medijų raštingumo ugdymo įrankius, atrasti priemones ir būdus jaunimo medijų raštingumo lygiui kelti. Projekto koordinatorius yra Nacionalinė švietimo agentūra.
Renginio akimirkos
Mario Andonovski nuotraukos
NŠA informacija
